Sostinės centre, šalia miesto savivaldybės pastato susirinko keli šimtai žmonių, garsiai skamba būgnai ir skanduotės. Dalyviai demonstruoja plakatus užrašais „Nelieskite medžių“, „Gėda“, „Palikite gamtą ramybėje“, „Ne žalioji, o kirtimų sostinė“, „Druska + kirvis = Benkunsko žalias Vilnius“ ir t. t.
Kaip skelbia protesto organizatoriai – ekologiniai ir klimato judėjimai „Fridays for Future Lietuva“ ir „Extinction rebellion Lietuva“ – minėtos Žirmūnų ir Vingio parko teritorijos pagal 2015 m. patvirtintą Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą numatytos kaip viešos gamtinės rekreacinės erdvės, skirtos poilsiui, pažinimui ir aktyviam laisvalaikiui gamtoje.
Tačiau šiuo metu jose planuojama plėtoti intensyvią infrastruktūrą – statyti irklavimo bazę, garažus, hidrotechninius statinius, įrengti naujus privažiavimus prie upės bei automobilių stovėjimo aikštelę.
Susiję straipsniai
Projektuose taip pat numatytas 327 brandžių medžių, iš kurių apie 200 yra saugotini, pašalinimas ir dalies pakrantės betonavimas.
Lietuvos irklavimo federacijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai reiškia palaikymą šiam planuojamam projektui sostinėje, argumentuodami, jog šaliai tokio tipo profesionalaus sporto infrastruktūra yra gyvybiškai reikalinga.
Tačiau organizatoriai tikina, jog šie sprendimai iš esmės keistų Neries pakrantės charakterį, paversdami žalią rekreacinę erdvę techninės infrastruktūros zona.
„Susirinkome Vilniaus miesto savivaldybei pasakyti, kad žaliųjų erdvių apsauga privalo būti prioritetas, o šiuo metu mes matome, kad taip nėra. Saugoti žaliąsias erdves saugoti ne tik dėl to, kad jos tiesiogiai sugeria anglies dioksidą – juk matome, kokia karščio banga yra atėjusi į Europą, o tai (medžiai – ELTA) yra tiesioginis būdas būti atsparesniems prieš karščius“, – Eltai teigė prie organizavimo prisidėjusi „Extinction rebellion Lietuva“ grupės narė Gabija Gorobecaitė-Jocienė.
Ji pabrėžė, jog anksčiau minėta irklavimo bazė su stovėjimo aikštele planuojama Neries pakrantėje prie Tuskulėnų rimties parko. Ši teritorija, anot jos, yra visiškai netinkama tokio tipo projektams.
„Motorų triukšmui ten ne vieta“, – tikino protestuotoja.
„Norime, kad apskritai keistųsi savivaldybės požiūris. Vilnius neseniai buvo Europos Žalioji sostinė, tačiau dabar požiūris toks, kad nuostabi miesto gamta yra tiesiog resursas. Nėra santarvės tarp žmogaus ir gamtos. Jei būtų – miesto planavimas būtų kardinaliai kitoks“, – teigė G. Gorobecaitė-Jocienė.
Jos manymu, visuomenė yra nepakankamai įtraukiama į diskusijas dėl tokių projektų, o informacija apie juos – nepakankamai prieinama.
„Dėl to būname priversti reaguoti po fakto, kai traukinys jau pajudėjęs. Norėtųsi galėti sureaguoti gerokai anksčiau“, – tikino klimato ir ekologijos judėjimo narė.
Dalyviams liūdna dėl gamtos, klausimų kelia sostinės savivaldybės prioritetai
Tuo metu protestą palaikyti atėjusi Fausta teigė, jog jai liūdna dėl Vilniuje ir visame pasaulyje priimamų gamtosauginių sprendimų, ypač matant vis labiau neprognozuojamus orus.
„Mylim gamtą ir yra labai liūdna. Kas vyksta apskritai visame pasaulyje, matom, ką gamta mums dabar rodo. Net ir šiandien oras, klimatas aštrėja, ir atrodo, kad kiekvienas mūsų, kaip žmonių, veiksmas prisideda prie to“, – Eltai teigė protesto dalyvė.
„Bet jeigu yra galimybė tą gamtą pažaboti ir ją pamilti, nors kažkiek – ji mums tiek daug duoda – tai reikia jai dėkoti, reikia ją saugoti. Tą ir norim čia daryti dabar“, – pabrėžė Fausta.
Kitas, anonimišku norėjęs išlikti protesto dalyvis sakė, jog nėra patenkintas tendencija ir prioritetais, kuriuos kelia į viršų Vilniaus miesto savivaldybė.
„Bendra tendencija Vilniaus savivaldybės nelabai. Tokie trumpalaikiai sprendimai ir apskritai labai nemotyvuota infrastruktūros politika, bendrąja prasme. (…) Prastėja pėsčiųjų takai, viskas eina link automobilių. (…) Pinigai kažkur eina, bet ne žmonių gerovei“, – aiškino jis.
Protesto organizatoriai teigia, jog ypatingą susirūpinimą kelia projekto planuojamas poveikis Neries ekosistemai. Projektų teritorija ribojasi su „Natura 2000“ saugoma zona, todėl Aplinkos apsaugos agentūra yra pareikalavusi atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą.
Pasak jų, projekte numatytas upės vagos gilinimas, krantų linijos keitimas, pontonų ir katerių infrastruktūros įrengimas gali paveikti natūralią upės tėkmę, žuvų migraciją, nerštavietes bei pakrančių ekologinį koridorių. Aplinkosaugininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad medžių kirtimas mažintų buveinių plotus, pakrančių šešėlį ir krantų stabilumą.