Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą atlikusi institucija pažymi, kad pernai miškai dengė 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 39 proc.
Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, miškingumo didinimas turi būti derinamas su miškų atsparumo klimato kaitai ir biologinės įvairovės stiprinimu.
„Siekiant ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei“, – pranešime cituojama I. Segalovičienė.
Susiję straipsniai
VK nurodo, kad pažangą stabdo mažėjantis tinkamų apželdinti plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.
Institucijos vertinimu, problemų kelia ne tik miškų plotas, bet ir jų kokybė. Teigiama, jog Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 74 proc. visų miškų, o tai mažina jų atsparumą klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.
Apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir blogėja, o griežtai saugomi rezervatiniai miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto. Be to, Europos Komisijos vertinimu, „Natura 2000“ tinkle Lietuvoje vis dar trūksta apie 15 tūkst. hektarų miškų buveinių.
VK atkreipia dėmesį, kad būtinus pokyčius stabdo ir užsitęsę teisėkūros procesai – iki šiol nepriimti Miškų įstatymo pakeitimai, nepatvirtintas Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas, o miškų apskaitą apsunkina vėluojanti inventorizacija ir netikslūs duomenys.
Institucija ragina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.
VK taip pat pranešė, kad šiemet pradės auditą, kuriame vertins, ar Lietuvoje taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę ir didinti miškų atsparumą klimato kaitai.