Urėdijos teigimu, siekiant apsaugoti miškus nuo kenkėjų iki liepos 1 d. miškininkai išžvalgė daugiau nei 400 tūkst. hektarų eglynų.
„Miškininkai reguliariai žvalgo medynus, kurių rūšinėje sudėtyje yra ne mažiau kaip 40 proc. vyresnių nei 40 metų eglių. Žvalgymai pradedami vos tik ima skraidyti žievėgraužis tipografas – tai paprastai nutinka, kai oro temperatūra pasiekia apie 10–13 laipsnių šilumos“, – nurodo VMU.
Anot VMU, karšti ir sausi orai sudaro palankias sąlygas žievėgraužiui tipografui daugintis, o dėl sausros nusilpusios eglės tampa lengviau pažeidžiamos. Dėl to šiltuoju metų laiku eglynai, pasak miškininkų, tikrinami dažniau.
Susiję straipsniai
Be reguliarių žvalgymų, miškuose naudojamos ir feromoninės gaudyklės, padedančios stebėti žievėgraužio tipografo populiacijos gausumą ir įvertinti jo plitimo riziką. Taip pat miškininkai pasitelkia dronus, analizuoja medynų duomenis ir daugiausia dėmesio skiria brandiems eglynams.
VMU duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad eglynų sanitarinė būklė itin pagerėjo – specialistams išžvalgius virš 400 tūkst. hektarų potencialiai pažeidžiamų eglynų, nustatyta beveik 52 tūkst. kubinių metrų žievėgraužio tipografo pažeistų eglių, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu židiniuose buvo nustatyta apie 166 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.
Pagal galiojančius reikalavimus, kenkėjų pažeista mediena turi būti išvežama į vietą, esančią ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų, kuriuose vyresnės nei 40 metų eglės sudaro ne mažiau kaip 20 proc. medžių.
„Žievėgraužio tipografo lervos vystosi po medžio žieve, kur jos maitinasi spygliuočių medžių karniena ir išgraužia takus. Laiku nepašalinti užpulti medžiai tampa nauju kenkėjų plitimo šaltiniu. Iš lervų išsiritę vabalai gali perskristi į aplinkinius eglynus ir užpulti naujus medžius“, – teigiama VMU pranešime.
VMU nurodo, kad eglynų žvalgymai bus tęsiami iki rudens.