Tačiau kiti požymiai liudija, kad užslinkusi oro masė buvo tikrai tropinės kilmės: santykinai aukšta minimali ir vidutinė paros oro temperatūra (> 8 laipsniai Celsijaus), anomaliai didelė vandens garų koncentracija atmosferoje (> 25 kg/ cm2), anomaliai aukšta oro temperatūra virš paribio sluoksnio (> 12 laipsnių Celsijaus, 1000 m aukštyje) bei labai aukštas nulinės izotermos lygis ( ~ 3000 m), stiprios ir storos pažemio bei aukštesnio lygio inversijos.
Šiemet tropinės kilmės oras dažnai lankėsi Lietuvoje; vidutiniškai tokios oro masės pasikartojimo dažnis neviršija 5 proc. dienų per metus, o šaltuoju metų laiku apskritai labai retai pasitaikanti oro masė. Tačiau šiemet šio reiškinio pasikartojimo dažnis jau viršija 10 proc.
Didelio masto atmosferos srautai Šiaurės pusrutulyje vis dar rudeniški: Sibiro aukšto slėgio sritis silpna ir susiskaidžiusi, Atlanto ciklonai vis dar labai aktyvūs Arktyje ir Sibire, o Tolimųjų Rytų ciklonai – šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Todėl sniego danga artimiausiu metu sparčiai storės Vakarų Sibire, Urale, Rytų Kazachstane bei Tolimuose Rytuose – Čiukčių pusiasalyje, Kamčiatkoje ir Ochotsko jūros pakrantėse.
Viduržemio jūros ciklonai toliau merks Italiją (ypač šiaurinę jos dalį) ir pietinę Prancūziją palaikydami aukštą poplūdžių tikimybę bei padidins vandens išteklius Artimuose Rytuose – Sirijoje, Irake, Rytų Turkijoje, šiaurinėje Saudo Arabijos dalyje bei Užkaukazės respublikose.
Tropinė audra „Oskaras“, kuri buvo sustiprėjusi iki uragano, paskutinėmis spalio dienomis įsiliejo į Šiaurės Atlanto žemo slėgio sritį ir taip labai sumažino slėgį (padidino intensyvumą) šio regiono ciklonų centrinėse dalyse bei aprūpino juos papildomu vandens garų kiekiu.
Deja, šis vandens garais praturtintas oras nepasieks nei Lietuvos, nei visos Rytų Europos, o bus nukreiptas į Arktį. Taigi, oro masės virš Arkties išlieka ir artimiausiu laiku išliks anomaliai šiltos (pažemio oro temperatūra bus 2 – 10 laipsnių Celsijaus šiltesnė už daugiametę normą), o tokia situacija silpnina oro masių pernašą iš vakarų į rytus.
Tokia situacija inicijuos tolesnę ciklogenezę virš Šiaurės rytų Atlanto, o anticiklogenezę – virš Rytų Europos. Matyt, dėl to virš Europos vis dar vyraus meridianinės krypties oro srautai: pietryčių – pietų krypties vėjai virš Vidurio Europos ir Baltijos regiono ir vakarų – šiaurės vakarų vėjai – virš Iberijos pusiasalio ir vakarinės Viduržemio jūros dalies.
Stiprus šiaurės rytų krypties vėjas pūs virš Juodosios ir Azovo jūrų bei toliau prasiskverbs į Egėjo jūrą ir taip toliau mažins šių jūrų paviršiaus temperatūrą: ji per ateinančią savaitę centrinėse minėtų jūrų akvatorijose atitinkamai sumažės iki 13, 16 ir 18 laipsnių Celsijaus.
Ilgalaikės orų prognozės sudarytos Europos vidutinės trukmės prognozių centre (ECMWF) spalio antroje pusėje prognozavo, kad lapkričio pirma pusė Lietuvos teritorijoje atitiks klimatinį vidurkį. Atnaujintų prognozių duomenimis bei sulyginus su JAV Nacionalinio aplinkos sąlygų prognozavimo centro (NCEP) prognozėmis pirmojo lapkričio dešimtadienio vidutinė temperatūra Lietuvoje turėtų būti apie 5 laipsnius Celsijaus, o tai bent 2,5 – 3 laipsniais Celsijaus šilčiau už normą.
Maksimali dienos temperatūra dar kils iki 10-11 laipsnių Celsijaus (pajūryje – iki 13 laipsnių Celsijaus), o minimali nakties išliks teigiama, kritulių tikimybė maža, išskyrus šį šeštadienį rytiniuose rajonuose. O tai reiškia, kad turėsime gražaus laiko vis dar pasidžiaugti rudeniu ir neklampoti purvynų.
