Šiuose regionuose naktį iškrito atitinkamai 30,6 mm, 25,4 mm ir 21,8 mm kritulių. Taip pat gausiai lijo Ukmergėje ir Dotnuvoje, kur iškrito 18,8 mm ir 16,4 mm kritulių.
Antradienį gausaus lietaus taip pat sulaukė Kybartai (22,5 mm) ir Panevėžys (15,1 mm).
Meteorologų duomenimis, Šiauliuose antradienį vėlai vakare per dvi valandas iškrito 18,9 mm kritulių: toks lietaus kiekis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu.
Portalas Etaplius.lt skelbia, jog dėl gausaus lietaus mieste patvino gatvės, o kai kurie automobiliai apsemti iki pat durelių.
Kaip BNS sakė Šiaulių miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius, miesto gatvėse situacija sudėtinga buvo lietaus metu, tačiau ilgalaikių problemų liūtis nepridarė.
„Infrastruktūra tokio kiekio vandens, iškritusio vienu metu, nepajėgi aptarnauti. Bet, mano žiniomis, vakare tos problemos ir nebebuvo“, – sakė jis.
Patirta nemažai žalos
„Lietuvos draudimas“ trečiadienio rytą intensyviai registravo klientų patirtas žalas dėl vakar dienos audringų ir lietingų orų didžiojoje Lietuvos dalyje, ypač Šiauliuose, Tauragėje bei kai kuriuose Aukštaitijos rajonuose. „Lietuvos draudimas“ prognozuoja, kad šios audros žaloms atlyginti prireiks 200 tūkstančių eurų draudimo išmokų. Šiemet tai – jau penktoji didesnė audra Lietuvoje, ankstesnių audrų nuostoliai siekė nuo 80 iki 112 tūkstančių eurų.
Anot „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio, daugiausia nuostolių dėl gamtos stichijos patyrė pastatų savininkai. „Vakar dienos gamtos stichijos metu nuo žaibavimo užsidegė net dviejų mūsų klientų namai, sudegė turtas juose. Klientai praneša apie aplietas patalpas, baldus, buities ir IT techniką“, – sako Artūras Juodeikis, didžiausios draudikės Žalų direktorius. Jis pastebi, kad beveik pusė vakar dienos žalų kilo dėl žaibavimo – sugadinta buitinė technika, šaldytuvai, televizoriai, sugedo šildymo katilas. „Lietuvos draudimo“ Žalų vadovas atkreipia dėmesį, kad per audras su perkūnija itin didelė žala padaroma, kai dėl elektros viršįtampių sugenda automatinių vartų sistema ir šildymo katilo valdymo blokas.
„Dažniausiai žaibavimo metu nukenčia elektros prietaisai, kurie būna įjungti į elektros lizdą ar sujungti su kitais prietaisais – šaldytuvai, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai, nuosavuose namuose – šildymo katilai, signalizacijos sistemos. Ir šios audros metu turime net du atvejus, kai žaibas trenkia į pastatą – tokio įvykio pasekmės – gaisras“, – pasakoja Artūras Juodeikis.
Ekspertų patarimai gyventojams – lyjant ir žaibuojant sandariai uždaryti visus balkonus, langus, orlaides, išjungti ir ištraukti iš elektros lizdų visus prietaisus. Nestatyti automobilių po medžiais ar rūsiuose, kur didelė užliejimo tikimybė. O norint rimčiau pasiruošti gamtos išdaigoms vasarą rekomenduojama dar pavasarį patikrinti, ar ant pastatų ir jų stogų nėra įtrūkimų, ar sandarūs lietvamzdžiai ir drenažo sistema, ar name, rūsyje ar bute kur nors nesikaupia vanduo, nedrėksta sienos, nėra atvirų laidų, o aplink namus – pasvirusių, aplūžusių medžių.
Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais.
Patyrusiems žalą gyventojams ekspertai primena, kad pirmiausia reikia imtis neatidėliotinų gelbėjimo veiksmų, jei reikalinga iškviesti avarines tarnybas, registruoti įvykius klientai gali jiems patogiausiu būdu – telefonu ar internetu, užregistravus įvykį žalų ekspertas susisieks dėl apžiūros laiko. Esant galimybei patariam patirtus nuostolius nufotografuoti telefonu. Liūties ir vandens sukelti nuotoliai bus vertinami turtui išdžiūvus, kad būtų galima tiksliau nustatyti nuostolių dydį.
