„Per šešis mėnesius mūsų klientai dėl audrų visoje Lietuvoje jau patyrė beveik 1000 įvykių – 20 proc. šių atvejų nukentėjo transporto priemonės, 80 proc. – kitas turtas. Tuo tarpu per visus 2019 metus analogiškų atvejų, kilusių dėl gamtos stichijų, buvo užfiksuota dvigubai mažiau – kiek daugiau nei 400“, – teigė BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.
Vien per birželio mėnesį draudiminių įvykių, susijusių su nukentėjusiu gyventojų ar įmonių turtu, draudimo bendrovė teigia užfiksavusi beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus – per 400.
Keleriopai išaugo ir audrų padariniams atlyginti skirtų lėšų suma. Pernai gamtos stichijų nuostoliams kompensuoti bendrovė skyrė 670 tūkst. eurų, o per pirmąjį 2020 m. pusmetį klientams jau išmokėta 577 tūkst. eurų, dar 732 tūkst. eurų rezervuota tebevertinamų įvykių žaloms atlyginti.
Pasak K. E. Karpovos, pagal audrų ir jų sukeltų žalų skaičių 2020 metai neabejotinai bus rekordiniai nuo pat 2005-ųjų, kai draudikams teko kompensuoti milijonines sausio mėnesį praūžusio uragano „Ervinas“ žalas gyventojų bei įmonių turtui.
Palyginimui: pernai gamtos stichijos tapo 18 proc. visų bendrovės užfiksuotų turto draudiminių įvykių priežastimi, o šiemet šis skaičius išaugo iki 30 procentų.
„Audrų, gūsingų vėjų, liūčių ir krušų sukeltų atvejų padaugėjo beveik visuose šalies regionuose – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje jų užfiksuota beveik 3 kartus daugiau nei per visus praėjusius metus.
Tik Dzūkijoje draudiminių įvykių skaičius augo kiek kukliau. Itin marga šiemetinė draudiminių įvykių geografija byloja, kad kone visų regionų gyventojai savo turto apsauga turėtų rūpintis dar atsakingiau nei ankstesniais metais“, – sako K. E. Karpova.
Bendrovės ekspertai rekomenduoja gyventojams atidžiai sekti orų prognozes, o artėjant audrai susinešti lauke paliktus baldus, vazonus, indus, įrankius, kepsnines, žoliapjoves, drabužių džiovyklas, batutus. Būtina patikrinti, ar nepaliktos atviros namų, balkono, terasos durys. Siaučiant gūsingam vėjui reikėtų sandariai užsidaryti langus bei stoglangius.
Griaudžiant bei žaibuojant privalu pasirūpinti, kad patalpose būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai bei nesusidarytų net menkiausias skersvėjis.
„Deja, net ir maksimalus dėmesys asmeniniam ir turto saugumui neduos šimtaprocentinės garantijos, jog išvengsime gamtos stichijų sukeltų nuostolių. Juolab kad kai kurį turtą apsaugoti yra sunku – šiais metais užfiksavome itin daug atvejų, kai kruša, smarkus lietus ar vėjas sugadino stogų bei sienų dangą, išdaužė stoglangius, langus.
Apsisaugoti nuo neplanuotų išlaidų galima tik iš anksto pasirūpinus turto draudimu, kurio apsauga galioja ne tik gamtos stichijų, bet ir vagysčių, gaisrų, turto suniokojimo ar apgadinimo atvejais“, – sako draudimo ekspertė.
Pasak K. E. Karpovos, nors apsidraudusiems klientams taip pat tenka sugaišti laiko bei pastangų atkuriant suniokotą aplinką, bet draudimo apsauga bent jau kompensuoja materialinius nuostolius bei leidžia sumažinti patiriamą stresą.
