Vasaros pabaigą ir rudens pradžią paprastai žymi ir galingų tropinių ciklonų padidėjęs aktyvumas Šiaurės pusrutulyje – Šiaurės Atlanto bei Ramiojo vandenyno šiaurės vakariniuose ir šiaurės rytiniuose (žinoma, tropikų ir subtropikų klimato juostuose) rajonuose.
Šiandien vienas stipriausių per JAV istoriją uraganų, vardu Laura, susilpnėjo iki tropinės depresijos stadijos ir pasiekęs Vidurio Misisipės rajoną pildosi ir toliau silpsta. Gausios liūtys vis dar stipriai skalbia dalį Tenesio, Misisipės ir Alabamos valstijų.
Tai ne paskutinis galingas uraganas šį sezoną Šiaurės Atlante – jau formuojasi du potencialūs sūkuriai: į pietus nuo Žaliojo kyšulio salų ir į rytus nuo Mažųjų Antilų salų. Šie sūkuriai susidarius palankioms sąlygoms gali peraugti į uraganus.
Dvi tropinės audros vystosi rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje – „Hernan“ ir „Iselle“, tačiau jų judėjimo trajektorijos nukreiptos nuo Šiaurės Amerikos kontinento ir gyventojams pavojaus nėra, išskyrus retai apgyvendintą Žemutinės Pietų Kalifornijos valstiją Meksikoje.
Dar viena tropinė audra „Maysak“ lėtai slenka vakariniu tropinio Ramiojo vandenyno pakraščiu. Kol kas ji toli nuo tankiai apgyvendintų Filipinų salyno salų, tačiau Japonijos meteorologijos agentūra prognozuoja jau poryt ją sustiprėsiant iki taifūno stadijos, o pirmosiomis rugsėjo dienomis – visa savo jėga užgriūnant pietų Japonijos Kiušiu regioną ir Pietų Korėją.
Intensyviai tirpstantis Arkties jūrinis ledas, regis, šį sezoną siekia rekordo ir kol kas atsilieka tik nuo rekordinių 2012 metų. Arktinė vasara jau baigiasi, tačiau ledas tirpsta bene visose Arkties baseino jūrose ir Centrinėje Arktyje. Ypač anomali padėtis susidarė Boforto ir Čiukčių jūrose. JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) duomenimis traukiasi ne tik bendras ledo plotas, bet ir mažėja ledo koncentracija ten, kur jis dar neištirpo.
Be šilumos šiame regione tirpstantį ledą stipriai veikia vasaros bei rudens audros, kurios šiomis dienomis gali pilnai atverti Šiaurės vakarų kelią (tarp Aliaskos ir Elsmerio salos Kanadoje), o Šiaurės rytų kelias (nuo Barenco jūros iki Beringo sąsiaurio) jau laisvas nuo ledų ir tinkamas laivybai bene tris savaites.
Lietuvoje kol kas vyrauja neaudringos sąlygos, kurios, prognozuojama išsilaikys ir beveik visą kitą savaitę, tačiau tai nereiškia, kad per Lietuvą neslinks Atlanto ciklonai ir su jais susiję atmosferos frontai. Vieno aktyvaus ciklono, kurio centras virš pietinės Šiaurės jūros, frontinė sistema Lietuvą pasiekė jau šeštadienį. Daugiausia lietaus kliuvo vakariniams šalies rajonams, kai kur gausiai.
Sekmadienio dieną šis frontas turėtų tapti mažai paslankus ir stabtelėti ties pietiniais ir rytiniais šalies rajonais – ten laukiami gausesni krituliai, vietomis su perkūnija. Tiesa, tokie mažai judrūs frontai sunkiai prognozuojami (tiek jų padėtis, tiek intensyvumas) net ir naudojant šiuolaikinius įvairaus masto bendrosios cirkuliacijos modelius.
Tiek maksimali oro temperatūra dieną, tiek bendras kritulių kiekis įvairiuose prognostiniuose modeliuose gali stipriai skirtis.
Dar vienas ciklonas pirmadienį į Lietuvą turi atkeliauti nuo Alpių regiono. Pradžioje jis taip pat bus lėtai judantis, todėl kur susidarys didžiausių kritulių zona pasakyti sudėtinga – viskas priklausys nuo tikslios ciklono trajektorijos prognozės. Orai visas šias tris dienas bus permainingi, bet šilti, išskyrus ateinančią naktį ir rytą, kurie rytinėje ir šiaurės rytinėje šalies dalyje bus vėsūs (vietomis žemiau 7–8 °C).
Nuo antradienio virš Skandinavijos stiprės blokuojantis anticiklonas, kuris taps pagrindiniu orus lemiančiu veiksniu Šiaurės Europoje. Lietuva atsidurs tarpinėje zonoje tarp jau minėtos aukšto slėgio sistemos šiaurės vakaruose ir žemo slėgio pietuose.
Pradžioje vyraus sausi ir saulėti orai su silpnu rytų ir šiaurės rytų vėju, vėliau, anticiklonui traukiantis į rytus, debesuoti su pragiedruliais, vietomis su silpnais krituliais orai. Vidutinė paros oro temperatūra beveik visoje šalyje bus apie 14–16 °C, o maksimali dieną retai viršys 20 °C.
Numatoma, kad antros rugsėjo savaitės pradžioje nuo Atlanto link Šiaurės Europos pajudės gilūs didelio masto ciklonai, kurie į Lietuvą turėtų atnešti vėsesnius orus, stipresnius vėjus ir ilgesnės trukmės kritulius.
