Pietinis ciklonas, kurio įtaka Lietuvos orams stipriausiai pasireiškė antradienį ir trečiadienį, deja, neatnešė tiek lietaus, kiek buvo iš anksto prognozuota. Per tas dvi paras iškrito vidutiniškai apie 8–20 mm kritulių, o tai trečdaliu mažiau, negu buvo numatyta. Sudėjus visus lietingo laikotarpio (7 pastarųjų parų) gauname iki 25–40 mm.
Toks kiekis daugelyje Lietuvos rajonų jau sudaro nuo trečdalio iki dviejų trečdalių mėnesio kritulių normos.
Su šiuo pietiniu ciklonu baigėsi ir aktyvios vegetacijos laikotarpis, nes vidutinė paros oro temperatūra pagaliau nukrito žemiau 10 °C. Ateinančiomis dienomis šis rodiklis gali nukristi ir žemiau 5 °C ribos, o tai reikštų augalų vegetacijos laikotarpio pabaigą. Tačiau, kaip rodo prognostiniai duomenys – šis atvėsimas trumpalaikis.
Dėl blokuojančių anticiklonų virš Šiaurės Atlanto ir Grenlandijos zoninė vakarų – rytų krypties didelio masto pernaša į Europą yra sutrikdyta. Didesnė vandenyno generuojama šilumos ir drėgmės dalis nunešama atitinkamai į Arktį bei Viduržemio jūros regioną, o virš didesnės Europos dalies vyrauja meridianinė oro pernaša.
Tokia atmosferos cirkuliacija labai skatina tarpplatuminę oro masių sąmaišą ir didina orų nepastovumą. Tikėtina, kad ši situacija dar laikysis bent iki kitos savaitės vidurio. Toks meridianinių procesų inertiškumas yra nulemtas labai stiprių poliarinių anticiklonų padėties. Jie šiuo metu laikosi virš Centrinės Arkties, o žemesnio slėgio laukai – virš Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidutinių platumų centrinių ir rytinių rajonų. Atlanto ciklonų aktyvumas priešingai – yra pastebimai sumažėjęs, o Azijos (Sibiro) anticiklonas silpnai išsivystęs.
Taigi, intensyvi oro masių apykaita tarp subpoliarinių ir subtropinių platumų Europoje lėmė, kad šilčiausias šio žemyno regionas (dabar ir iki kitos savaitės vidurio) yra Rytų Ukrainos ir Pietų Rusijos stepės bei Šiaurės Kaukazas. Ten dienomis oro temperatūra kyla iki 23–25 °C, o naktimis iki 11–14 °C.
Prognozuojama, kad poliariniai anticiklonai, palaipsniui silpnės ir nuo kitos savaitės vidurio dalis Šiaurės Atlanto ciklonų prasiverš į Šiaurės ir Rytų Europą. Orai ims sparčiai šilti ir iškris gausesni krituliai. Tačiau šiaurinėje Skandinavijoje ir Britanijoje, Islandijoje ir šiaurinėje Iberijos pusiasalio dalyje orai išliks vėsesni už būdingus šiam metų laikui.
Lietuvoje iki ateinančio trečiadienio laikysis poliarinės kilmės oro masės: vidutinė paros oro temperatūra sudarys apie 5 °C rytinėje dalyje ir 7–8 °C pajūryje ir pietvakarinėje dalyje. Naktimis visur yra tikimybė susidaryti silpnoms šalnoms, ypač šiaurės rytinėje ir kai kur šiaurinėje dalyse.
Tačiau labai stiprių šalnų ar net gruodo, kuris buvo prognozuojamas anksčiau, jau nebelaukiama. Sekmadienį iš šiaurės vakarų, nuo Norvegijos jūros į Lietuvą atslinks barinis slėnis (ciklono dalis) su krituliais. Pajūryje ir kai kur centrinėje dalyje pūs gūsingi, iki 13–18 m/s šiaurės vakarų ir vakarų krypties vėjai.
Nuo trečiadienio vėjas pasisuks iš pietų ir pietvakarių, o gilūs Atlanto ciklonai savo cirkuliacine sistema link Vidurio ir Šiaurės Europos patrauks jūrinio oro mases. Šilčiausios dienos numatomos nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, kai nakties ir dienos temperatūrų skirtumas bus mažas, o vidutinė paros oro temperatūra vėl kils aukščiau 10 °C bei daugelyje rajonų negausiai palis.
Šiaurės Amerikoje pastarosiomis dienomis šalto oro banga pasiekė pietines JAV valstijas, tačiau kitą savaitę didesnėje JAV Vidurio Vakarų ir rytinės pakrantės dalyje laukiama bobų vasarai būdingų orų. Kita šalto oro banga numatoma sekantį savaitgalį.
Visoje centrinėje Kanadoje jau laukiami žiemiški orai, išskyrus pačius pietvakarinius ir pietryčių rajonus. Azijoje dėl silpno Sibiro anticiklono stebimas vasarai būdingos musoninės cirkuliacijos aktyvumo padidėjimas. Gausios liūtys numatomos ne tik Indokinijos pusiasalio pietinėje dalyje, bet ir centriniuose Indijos rajonuose.
Ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad lapkričio mėnesio oro temperatūra Europoje bus artima normai (Vakarų Europa) ir šiek tiek aukštesnė už normą (Vidurio ir Šiaurės Europa). Kritulių prognozės, kurios dar mažiau patikimos nei temperatūros, indikuoja, kad lapkritį kritulių kiekis Baltijos regione gali būti mažesnis už normą.
