Aišku, jau dabar daugelyje rajonų sniego daugiau nei pakanka, tačiau tokio intensyvaus snygio ir šlapdribos laikotarpio, koks buvo pirmadienį–trečiadienį jau nelaukiama. Šį snieguotą (kai kur ir su pūgomis) laikotarpį lėmė pietinis ciklonas atkeliavęs nuo Viduržemio jūros regiono ir sustiprėjęs ties Baltarusija.
Dabar virš Lietuvos bei viso pietinės Baltijos regiono yra aukštuminio slėnio ašis, todėl artimiausiu metu tokių ciklonų patekimas į Lietuvą nenumatomas. Jie galimi toliau į rytus esančiuose rajonuose.
Vidutinius sniego dangos pokyčius nesudėtinga perskaičiuoti pagal išmatuotų kritulių kiekį, mm. Kai sniegas iškrenta neigiamos, bet artimos 0 C, temperatūros sąlygomis, išmatuotų kritulių perskaičiavimas į sniego dangos centimetrus yra paprastas, pavyzdžiui, 10 mm kritulių / 10 cm sniego dangos.
Kai sniegas iškrenta žemoje temperatūroje (< -10 C) dalis sniego yra išpustoma ir minėtas santykis yra didesnis, o kai sniegas krenta atlydžio metu – dalis sniego ištirpsta.
Taigi, per kelias dienas Vilniuje iškrito 28 mm kritulių, o sniego dangos storį nuo pirmadienio padidėjo 26 cm. Panaši situacija ir kituose Rytų, Pietų ir Šiaurės Lietuvos regionuose. Kiek mažiau sniego susikaupė Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvoje – sniego danga pastorėjo 12–20 cm, pajūryje ištisinė sniego danga susidarė tik vakar (apie 5 cm), taip pat ji gerokai plonesnė Lietuvos šiaurės vakaruose ir pietvakariuose.
Atsižvelgiant tiek į trumpos, tiek vidutinės trukmės kritulių ir temperatūros prognozes – sniego danga dar storės, tačiau dėl ilgo slūgsojimo bei oro temperatūros svyravimų didės sniego tankis.
Po stipraus, bet neilgo speigo, vėlesnio atlydžio ir šios savaitės sniego susidaro geros sąlygos įvairiems ledo reiškiniams formuotis ežeruose ir upėse. Ledo danga ežeruose nėra stora, bet pakankamai tvirta, 9–18 cm, tačiau dėl atlydžio daug kur susidarė plonas, 0,5–3 cm vandens sluoksnis ant ledo, kuris šiomis dienomis vėl užšąlo plona plutele, todėl žingsniuoti ledo paviršiumi nėra patogu.
Tiesa, Kuršių mariose ledo storis perpus plonesnis (apie 5–6 cm), o Kauno mariose plonėja einant nuo kranto (9–12 cm) link centrinės dalies (6–8 cm).
Tik pavieniuose Lietuvos ežeruose vykdomi ledo storio matavimai, todėl patartina būti atsargiems, ypač arti įtekančių ar ištekančių upių bei pelkėtų krantų. Upėse pastaruoju metu ledas tirpo, kai kur susidarė lokalus ledonešis ir sangrūdos.
Tikėtina, kad didelių ir lėtos tėkmės upių atkarpose artimiausiu metu vėl susidarys ledo danga, išskyrus atkarpas tekančias per didmiesčius bei arti hidrotechninių įrenginių.
Savaitgalį virš Lietuvos vyraus cikloninės cirkuliacijos barinis laukas, o jame cirkuliuojantis oras yra poliarinės kilmės, todėl žymesnio atšilimo neprognozuojama. Tik pačiame vakariniame pakraštyje, dėl oro pernašos nuo jūros pusės, oro temperatūra protarpiais kils iki -2 – + 1 °C. Kitos savaitės pradžioje cikloninis laukas silps, bet temperatūros tendencijos išliks panašios, vyraus ramūs, vidutiniškai šalti orai.
Antroje savaitės pusėje stiprės poliarinis anticiklonas virš Skandinavijos, o Atlanto ciklonai keliaus per Vidurio Europą. Šalti orai pirmiausia grįš į Vidurio Skandinaviją, Suomiją bei Estijos ir Latvijos teritorijas. Lietuvoje atsidurs tarpinėje zonoje tarp sniegą nešančių ciklonų pietuose ir aukšto slėgio sistemos šiaurės vakaruose.
Todėl minimali oro temperatūra šiuo laikotarpiu labiausiai priklausys nuo debesų dangos: esant ištisiniam debesuotumui bus apie -8 – -13 C, o jei frontinių debesų juostos pasislinks į pietus nuo Lietuvos, bus apie -14 – -19 C. Ir kitą savaitgalį atšilimo kol kas nenusimato.
Situacija pasaulyje
Oro temperatūros ir žiemos musoninės cirkuliacijos intensyvumo atžvilgiu Eurazijoje dabar pats šalčiausias metų laikas. Šiandien (Lietuvoje popiečio valandomis) žemiausia temperatūra fiksuojama Šiaurės rytų ir Centrinėje Jakutijoje (Sacha) -45 – -53 C. Arktinės ir kontinentinės kilmės oro masės yra nuslinkę iki Mandžiūrijos, ten fiksuojama -15 – -39 C ir net Šiaurės Korėjos – -7 – -25 C.
Šilčiausia yra žemyno pietuose – iki +29 – +31 C pietinėje Indijoje ir +30 – +32 C Jemene. Na, o pati aukščiausia oro temperatūra Šiaurės pusrutulyje dabar (13 UTC) fiksuojama Šiaurės Afrikos Sahelio zonoje (Čade, Ganoje, Burkina Fase ir Malyje) – iki +35 – +39 C.
Gili iš šalta žiema, pavasaris ir atlydžiai dar greitai neateis
Per kitą ir, greičiausiai, dar kitą savaitę Centrinėje ir Rytinėje Arktyje ir toliau laikysis anomaliai aukštas slėgis, todėl pačioje Arktyje šalčiai atlėgs, o Eurazijos žemyno šiaurėje ir Skandinavijoje sustiprės. Drėgmės pernaša nuo Atlanto pasislinks į pietus ir stipriausia bus Pietvakarių ir Pietų Europoje.
Rytų ir Šiaurės Europą dažniau lankys kontinentinės oro masės. Tokia situacija greito pavasario (bent koks būdavo kelis metus iš eilės) nežada, kaip ir ilgalaikių atlydžių.
