Mūsų hidrologės informavo, kad vandens lygis Neryje ties Vilniumi per 4 val. buvo pakilęs net 50 cm ir pasiekė 290 cm ribą. Vis dėlto jau po 5 valandų grįžo į pradinį lygį.
Iki katastrofinio meteorologinio reiškinio (daugiau nei 80 mm per mažiau nei 12 val.) pritrūko vos 0,3 mm!
Šis stichinio lietaus atvejis Vilniuje yra rekordinis! Ankstesnis kritulių kiekio per 12 valandų rekordas sostinėje buvo 75 mm (registruotas 1988 m. rugpjūčio 23 d.).
Vilniuje lyti pradėjo dar liepos 5 d. vakare, o didžiausiais kritulių kiekis iškrito liepos 6 d. ryte tarp 9 ir 10 val. – 24,1 mm. Didžiausias kritulių intensyvumas buvo registruotas naktį, per 10 min. tarp 04:50 ir 05:00 iškrito net 10,6 mm.
Palyginimui galime paminėti, kad Vilniuje per 12 val. iškrito beveik visa mėnesio kritulių norma (92 mm).
Dalyje Lietuvos registruoti pavojingo lietaus atvejai (15−50 mm per mažiau nei 12 val.).
Iš šių registruotų atvejų didžiausias kritulių kiekis iškrito Alytuje – 48,2 mm. Labai intensyviai Alytuje lijo tarp 11:30 ir 12:00 val., kuomet per pusę valandos iškrito net 33,6 mm kritulių.
Trumpa, bet labai intensyvi liūtis registruota ir Pakruojyje, kur per pusę valandos (tarp 10:10 ir 10:40 val.) iškrito 24 mm kritulių. O didžiausio intensyvumo metu per 10 min – net 17,9 mm.
Pavojingi lietūs registruoti ir dalyje kitų meteorologijos stočių. Vis dėlto didesnėje Lietuvos dalyje kritulių nebuvo visai ar buvo mažai ir nei stichinio, nei pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo.
Vakare, viso Pasaulio lietuviams giedant himną, Lietuvoje lietūs jau buvo liovęsi, lijo tik nedidelėje teritorijoje, rytiniame Lietuvos pakraštyje.
Vykstant sparčiai globaliai klimato kaitai liūtiniai, intensyvūs krituliai iškrenta vis dažniau. Liūtiniai krituliai pasižymi savo lokalumu, t. y. jie iškrinta nedidelėje teritorijoje, todėl pačios intensyviausios ir gausiausios liūtys meteorologijos stotyse gali būti ir neužregistruojamos.
