Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistų, liepa yra tas mėnuo, kai vidutiniškai Lietuvoje iškrenta daugiausiai kritulių – 84 mm (standartinė klimato norma, 1991–2020 m. vidurkis), o iš trijų dešimtadienių „šlapiausias“ būtent antrasis, prasidedantis po Miegančių brolių, dešimtadienis – 30 mm.
Taigi, senolių pastebėjimas, kad liepa lietingiausias mėnuo, teisingas, patvirtina LHMT specialistai. Tiesa, pajūryje ir vakarinėje šalies dalyje lietingiausias paprastai būna spalis, sako jie.
Šį kartą klimatologai pabandė pažvelgti, ką lėmė Miegantys broliai, kai liepos 10–ąją lijo visose 18–oje meteorologijos stotyse ir atvirkščiai, kai buvo visose sausa. Nuo 1961 m., per 60 metų, tik 7 metus lijo visoje Lietuvoje ir 11 metų, kai nelijo visai.
Teiginys, kad jei nelyja per Miegančius brolius, tai lauk sausros, puikiai pasitvirtino 1992 metais – sausra vietomis tęsėsi iki rugpjūčio antros pusės. Tačiau 1993 ir 2017–ieji šį teiginį paneigia. 1993 m. nelijo nei vienoje stotyje, o visa vasara buvo labai lietinga – po Miegančių brolių nelijo tik vieną dieną. 2017 m. liepos 10 d. negausiai palijo tik vienose meteorologijos stotyje, tačiau lietingas laikotarpis nusitęsė iki rugpjūčio vidurio.
Iš metų, kai lijo visose stotyse, kritulių gausa išsiskyrė 1980–ieji: per parą vidutiniškai Lietuvoje prilijo apie 20 mm (nuo 2,2 mm Utenoje iki 34,4 mm Telšiuose) ir lietūs tęsėsi iki liepos 28 d. O pernai, 2020 m., priešingai – 10 d. lijo visose stotyse. 11 d. 17 iš 18, o po to sekė 8 dienų sausas periodas.
Taigi, gerai paieškojus, galime rasti ir patvirtinančių, ir paneigiančių Miegančių brolių mitą faktų, daro išvadą LHMT specialistai. Pasak jų, tikėti ar netikėti – kiekvieno laisvo pasirinkimo reikalas.
Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius – tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Beje, liepos 10 d. rytmetį danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių.
