Galiausiai dėl tų pačių ciklonų poveikio, o tiksliau jų centrų slinkimo arti ar tiesiog per Lietuvos teritoriją, vyko dideli slėgio svyravimai. Pavyzdžiui, paskutinis ciklonas, kuris atkeliavo nuo Šiaurės jūros ir ketvirtadienį pasiekė Lietuvos teritoriją, per kelias pastarąsias dienas labai sustiprėjo (pagilėjo). Ketvirtadienį pirmoje dienos pusėje slėgis šio ciklono centre virš Pietų Baltijos siekė 970 hPa ir lėtai keitėsi iki vakaro.
Kadangi jo judėjimo greitis buvo mažas (apie 30 km/val.) vakar vakare (apie 17 val.) jo centras jau buvo arti Klaipėdos, slėgis centre – 976 hPa. Tuo pat metu automatinė Klaipėdos uosto meteorologijos stotelė užfiksavo itin žemą slėgį – 962.9 hPa, nors Klaipėdos meteorologijos stotyje išmatuota 976.5 hPa, Kaliningrado – 979.4 hPa, Palangos aerouoste – 975.8 hPa.
Matomai minėtos automatinės stoties duomenys yra su sisteminėmis paklaidomis. Tačiau kalba eina ne apie prietaisų matavimo tikslumą, o apie štai tokius slėgio rekordus – Lietuvoje jie retai pasitaiko, nes gilių ciklonų centrų šiame regione pagrindinės trajektorijos yra žymiai toliau į šiaurę.
Šiam ciklonui paspartinus greitį, pildantis ir traukiantis į šiaurės rytus (penktadienį jo centras jau buvo virš Rusijos Federacijos Novgorodo srities) slėgis sparčiai kyla ir nuo ketvirtadienio vakaro minimumo pakilo jau daugiau nei 20 hPa.
Tokiais slėgio kaitos tempais klimatiškai labiau pasižymi Šiaurės Atlanto ar Šiaurės vakarų Europos regionai. Dar vienas tokių gilių ciklonų, ypač tų, kurie praeina šiek tiek šiauriau Lietuvos teritorijos, poveikis vietiniams orams – vėjo audros. Maksimalus vėjo greitis ketvirtadienį vakare ir šią naktį pajūryje siekė iki 23 m/s, nors vidutinis buvo apie 10 m/s.
Iki 20 m/s maksimalus vėjo greitis buvo fiksuotas ir ne pajūrio zonoje – Vidurio Lietuvoje, Suvalkijoje bei, vietomis, Žemaitijoje. Kritulių kiekis – kitas ciklono centrinių dalių išskirtinis bruožas. Nuo praėjusio penktadienio praslinkusių dviejų ciklonų iš pietų ir vieno iš Šiaurės jūros regiono suminis efektas – beveik pusė mėnesio kritulių norma didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje.
Daugiausia kritulių užfiksuota Vakarinėje ir kai kur Vidurio Lietuvoje – virš 30 mm. Kalendorinės žiemos pradžia šįmet sutapo su sniego dangos susidarymu didelėje Lietuvos dalyje, o tai per pastaruosius dešimtmečius gana retas reiškinys. Klausimas ar ji bus laikoma pastovia sniego danga (turi išsilaikyti nenutirpus bent 20 parų iš eilės). Praeitą sezoną tokia danga susidarė sausio pirmoje pusėje.
Didžiausią indėlį į sniego dangos susidarymą įnešė paskutinis ciklonas, kuris kaip ir daugelis tokių, yra termiškai asimetriškas. Kadangi jo centras keliavo per Lietuvos teritoriją, tai regionuose į pietus nuo centro daugiausia buvo mišrių kritulių, kur vyravo šlapdriba, vėliau lijundra ir lietus, o į šiaurę ir šiaurės rytus nuo jo – daugiausia sniegas ir šlapdriba.
Tokiu būdu sniego dangos storis pasiskirstė labai netolygiai: pietinėje Lietuvos dalyje – vos keli centimetrai, vietomis jo liko tik lopais, o šiaurinėje – nuo 10 iki 20 cm. Vietomis šiaurės rytuose, kur dar liko sniego nuo ankstesnių ciklonų, susidarė ir iki 30 cm pusnys. Latvijoje, kur šiomis dienomis kritulių sudėtyje vyravo tik sniegas (Vidurio ir Rytų Latvijoje), jau daug kur sniego danga viršija 20 ar net 30 cm.
Estijoje sniego danga taip pat labai netolygi: nuo kelių cm šiaurės vakarinėje dalyje iki 30 cm – pietinėje. Ten, aišku, gruodžio mėnesį didelę įtaką daro Suomijos ir Rygos įlankų bei Baltijos jūros artumas. Jau šeštadienį mūsų aptartas ciklonas pasitrauks į Rusijos gilumą, o prie Lietuvos iš pietvakarių priartės keli mažai aktyvūs atmosferos frontai. Ateinančiomis dienomis ciklonų iš Šiaurės jūros regiono keliai praeis piečiau Lietuvos, todėl labai ekstremalių sąlygų nelaukiama.
Tuo pat metu stiprės anticiklonas Skandinavijoje. Slėgis ir toliau kils, vėjai silps. Oro temperatūra rytoj ir poryt svyruos 0-5 laipsnių šalčio diapazone, vietomis naktį pragiedrėjus – iki -8 laipsnių.
Daug kur numatomi nedideli krituliai, daugiausia sniegas, vietomis pajūryje šlapdriba ir lietus. Sekmadienio antroje pusėje–pirmadienio naktį ciklonas, keliaudamas per Vidurio Europą, pasuks link šiaurės rytų ir savo kritulių zona „užgriebs“ ir Lietuvą.
Vėjas pasisuks iš šiaurės, šiaurės rytų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje snigs (mažiausia tikimybė vakarinėje dalyje), oro temperatūra kris iki 4-9 laipsnių šalčio. Ateinantį antradienį–trečiadienį orus Lietuvoje veiks aukšto slėgio gūbrys ir pragiedrėjus naktimis oro temperatūra kris iki 7-12 laipsnių šalčio, vietomis – iki -15.
Na, o šaltesni orai vėl turėtų atsitraukti sekantį savaitgalį ir oro temperatūra, numatoma, kils iki 0 laipsnių. Kol mes Lietuvoje kitos savaitės viduryje mėgausimės šalčiu, prie Britanijos ir vakarinės Prancūzijos, prognozuojama, priartės labai gilus Atlanto ciklonas su stipriais štormais. Didelė tikimybė, kad štormai pasieks uraganinio stiprumo vėjo greitį.
Antradienį labiausiai klius pietvakarinei Britanijos daliai, o trečiadienį Biskajos įlankos pakrantei Prancūzijoje. Kitas labai gilus ciklonas savaitės pradžioje keliaus per rytinę Kanadą ir Naujosios Anglijos regioną (JAV).
Savo užnugaryje jis „temps“ labai šaltą ir sausą Arkties oro masę. Todėl Kanadoje laukiama stipresnio atšalimo su pūgomis, o pietinėse JAV valstijose, priešingai, labai šiltų (iki 20-25 laipsnių, Floridoje ir pietų Teksase – iki 29 laipsnių) vietomis su stipriomis perkūnijomis ir tornadais orų.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad gruodžio vidurys Baltijos regione po šaltos pradžios bus žymiai šiltesnis, o sekantis atšalimas numatomas jau šventiniu laikotarpiu.
