Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistas Gytis Valaika sako, kad Saulės stulpas būna matomas tada, kai Saulė būna tik vos pakilusi virš horizonto, tačiau kai ji kyla aukščiau išryškėja halo ratilas, o pats stulpas pamažu pranyksta. „Nedidelį laiko tarpą gali matytis abu reiškiniai“, – sakė LHMT specialistas.
Anksčiau grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai aiškino, kad Saulės halo reiškinys nėra retas, tiesiog daugelis jo nepastebi. „Žiemą jį pastebėti lengviau, nes Saulė būna arti horizonto ir daug žmonių nori nenori halą pamato.
Reiškinys susidaro tuomet, kai ore yra daug mažyčių ledo kristalų, o šie ir laužia šviesą bei sukuria tokius reiškinius.
Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės aplink Saulės ar Mėnulio diską. Skirtingų halo formų yra net apie keliasdešimt“, – socialiniame tinkle „Facebook“ aiškino specialistai.
Šviesos stulpas, sako jie, yra dar viena iš halo formų (kurių iš viso priskaičiuojama iki 50).
„Stulpai dažniausiai pasirodo Saulei (arba Mėnuliui) esant netoli horizonto. Tai siauras, vertikalus šviesos pluoštas (vieniems primena žvakę, kitiems žibintuvėlio šviesos srautą ir pan.), atsirandantis dėl spindulių atspindžio nuo ledo kristalų horizontalių plokštumų, orientuotų žemės paviršiaus atžvilgiu.
Stulpai ypač efektingai atrodo, kai pati Saulė jau būna pasislėpusi už horizonto ar panirusi į debesį“, – socialiniame tinkle paaiškino meteo.lt specialistai. Be to, analogiški stulpai gali susidaryti ir ryškiai šviečiant Mėnuliui.
