Be to, dėl dažnesnių jūrinių oro masių advekcijos spalio mėnuo (bent iki šiol) yra 0,8–2,0 laipsniais šiltesnis už daugiametį vidurkį. Fenologiniu požiūriu, po masiško lapų kritimo laikotarpio ir pagal atmosferos pasikeitusio termobarinio lauko struktūrą galima spręsti, kad tikrasis ruduo palaipsniui užleidžia vietą priešžiemiui.
Tai tamsiausias, ilgiausiai trunkantis (ir kai kam nemaloniausias) meteorologinis rudens laikotarpis, kurio vidutinė pradžia kaip tik atitinka spalio pabaigą, o pabaigos data gali būti tiek lapkričio pabaigoje, tiek šventiniu laikotarpiu metų sandūroje – yra nepastovi ir priklauso nuo sinoptinių procesų euroatlantiniame sektoriuje raidos.
Šiuo metu senas, didelio masto ir vis dar gilus cikloninis sūkurys (centras virš pietvakarinės Airijos dalies) „reguliuoja“ visą mažesnio masto slėgio sistemų judėjimą virš visos Vakarų Europos. Iš vakarų atkeliaujantys atmosferos frontai jo nukreipiami į Europos pietvakarius, o iš ten per Vidurio Europą šiltos jūrinės oro masės „stumiami“ šiaurės rytų link.
Nors minėtas ciklonas iki pirmadienio nusilps ir įsilies į plačią žemo slėgio juostą virš subpoliarinių Atlanto akvatorijų, oro pernašos pobūdis virš Vidurio Europos ir pietinės Baltijos regiono dalies beveik nesikeis. Išliks vyraujantys pietvakarių–vakarų krypties srautai. Lietuvoje tai pirmiausia padidins nakties oro temperatūrą, kuri per pastarąsias kelias dienas vietomis krito žemiau 0 laipsnių.
Dienomis, pradedant sekmadieniu, oro temperatūra kils iki 9–14 laipsnių net ir esant debesuotam dangui. Taigi, pati spalio pabaiga numatoma maloniai šilta ir jeigu tokia oro cirkuliacija būtų susidariusi pirmoje mėnesio pusėje – būtume turėję ilgesnį „bobų vasaros“ laikotarpį. Šį savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje dėl frontinės veiklos dar numatomi trumpalaikiai krituliai.
Antroje pusėje prognozuojamas slėgio augimas, orai daugiausiai be kritulių. Pagal šios dienos prognozių duomenis kitą savaitgalį numatoma sausesnių oro masių iš pietų advekcija, mažiau debesuoti orai ir didesnis paros oro temperatūros svyravimas.
Aukštesnio slėgio laukas turėtų išsilaikyti Lietuvoje ir per išeigines dienas lapkričio 1 ir 2 dienomis. Taigi, yra didesnė nei 50 proc. tikimybė, kad per tas išeigines turėsime saulėtus orus, kas įprastai tokiu metu pasitaiko labai retai.
Šią savaitę vasariški orai galiausiai buvo „išstumti“ net ir iš pietinių JAV valstijų. Savaitės viduryje naktį ir ryte oro temperatūra ten daug kur krito iki 0 laipsnių ir šiek tiek žemiau, taip pat ir šiaurinėje Floridoje. Tačiau šalti orai beveik nepalietė pietinės Floridos, kur tik prasideda atostogų sezono įkarštis.
Nusilpus šiam poliariniam anticiklonui šilti orai į JAV pietryčius dar gali grįžti ir lapkritį. Sibiro (Azijos) anticiklonas jau yra įsitvirtinęs virš pietinio Sibiro, Mongolijos ir Kazachstano, tačiau per Šiaurės Sibirą vis dar laisvai keliauja nuo Atlanto atklydę ciklonai, kurie Sibire lemia šiltesnius, nei įprasta šiam metų laikui, orus.
Arktyje taip pat dabar anomaliai šilta ir viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad jūrinio ledo dangos plotas šiuo metu bent 1.5 mln. km2 mažesnis už daugiametį vidurkį, tačiau ne toks rekordiškai mažas, kaip buvo 2012 metais.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad lapkričio mėnesio pirmoje pusėje aukštesnio slėgio laukai laikysis virš Pietų ir Pietryčių Europos bei Juodosios jūros regiono, o žemesnio – virš Šiaurės Vakarų Europos ir šiaurinės Rusijos. Tokia erdvinė slėgio laukų struktūra nepalanki arktinio oro įsiveržimams iš šiaurės, todėl numatomi šiltesni bei artimi normai orai.
Kritulių kiekis prognozuojamas normos ribose, kiek didesnis pajūryje ir vakariniuose rajonuose. Paskutinį lapkričio dešimtadienį prognozuojami dažnesni blokuojantys procesai virš Šiaurės rytų Atlanto ir Vakarų Europos, kas lemtų stipresnę oro masių apykaitą tarp platumų ir sudarytų palankesnes sąlygas šalto oro advekcijai į Baltijos regioną.
