Antradienį ciklono užnugaryje lijo tik vietomis ir labai negausiai, o trečiadienį dėl beveik stacionaraus šilto fronto kritulių zonos, kuri apėmė visą Rytų ir Pietų Lietuvą bei dalį Vidurio, per dieną prilijo kur kas gausiau.
Rytuose ir pietryčiuose 14–26 mm, pietiniuose rajonuose – 10–15 mm, Vidurio Lietuvoje – 3–10 mm, o vakarinėje Lietuvos dalyje beveik visai nelijo. Užtat vakarinėje Lietuvos dalyje vakar ir šiandien ryte dirvos paviršiuje vėl fiksuotos šalnos, nors ir nestiprios. Ketvirtadienį šalčiausias rytas buvo Vėžaičiuose (1,2 laipsnio), o penktadienį – Mažeikiuose ir Naujoje Akmenėje.
Šalnų ore, greičiausiai, artimiausiu metu nesulauksime, tačiau dirvos paviršiuje vietomis jos dar galimos, ypač ten, kur dirvos paviršius sausas ir tam palankios mikroklimatinės sąlygos.
Oro masės artimiausiomis dienomis neatkeliaus nei nuo Arkties, nei nuo poliarinių jūrų, jos greičiau bus vietinės kilmės ir cirkuliuos aukšto slėgio sistemoje, kuri apima visą šiaurinę Rusijos dalį ir Skandinaviją. Taigi, jeigu oro masė nėra labai šalta oro temperatūra 850 hPa lygyje (apie 1,5 km aukštyje) siekia 2–5 laipsnius, kas lemia vėsias naktis ir sudaro palankias sąlygas šalnoms ant paklotinio paviršiaus.
Tai labai sausas oras, kuris yra gana skaidrus ilgabangei paviršiaus spinduliuotei, kurios dėka tiek paviršius, tiek apatiniai atmosferos sluoksniai per naktį stipriai atvėsta. Integruotas vandens garų kiekis tokioje oro masėje tik 8–13 kg/m2 (arba mm). Dar mažiau vandens garų bus virš Estijos ir Suomijos, todėl šalnos ten bus žymiai stipresnės.
Taip pat didelę įtaką šalnoms daro sausas paviršius. Nuotolinio (palydovų jutiklių) dirvos drėgmės monitoringo duomenys rodo, kad visoje Lietuvos teritorijoje gilesniuose dirvos sluoksniuose (0,5–1 m gylyje) drėgmės yra pakankamai, tačiau paviršiuje jos jau vietomis labai trūksta.
Tai pirmiausia intensyvios žemdirbystės rajonai Vidurio Lietuvoje ir Nemuno žemupyje, taip pat vietomis Žemaitijoje ir pajūryje. Kadangi per artimiausias 5–7 dienas žymesnių kritulių Lietuvoje nelaukiama, tai kitos savaitės pabaigoje drėgmės ims trūkti ir šiauriniuose rajonuose, Suvalkijoje bei kitur.
Visą kitą savaitę aukštesnis nei įpratai slėgis laikysis visoje Šiaurės Europoje, o žemesnis – Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuose Rytuose. Todėl daugiausia kritulių laukiama pietinėje Europoje ir Balkanuose, ypač Alpių regione, Italijoje (kuri dar nespėjo atsigauti nuo staigių potvynių), šiaurinėje Graikijoje, Albanijoje bei Bosnijos kalnuose.
Greičiausiai tai vėl lems staigius potvynius kalnuotose rajonuose. Priešingai, Šiaurės Europoje (išskyrus Islandiją) ir Baltijos regione vyraus daugiausia sausi ir saulėti orai. Kitos savaitės viduryje maksimali oro temperatūra Baltijos šalyse (taip pat ir Lietuvoje) kils iki 23–26 laipsnių, pašiltės ir naktys.
Jeigu laikytume, kad meteorologinė vasara prasideda tada, kai vidutinė paros oro temperatūra pastoviai pakyla virš 15 laipsnių, tai kitą savaitės viduryje tokios sąlygos susidarys ir Lietuvoje.
Neįprastai šilti, o vietomis ir karšti orai iš vakarinės Kanados dalies plėsis į šiaurę ir rytus. Todėl didelių gaisrų pavojus Albertos provincijoje išliks ir kitą savaitę. Taigos gaisrams palankios sąlygos taip pat susidarys ir Saskačevano provincijoje bei Šiaurės vakarų teritorijoje.
Vasaros musoniniai lietūs neskuba į Indijos pusiasalį, todėl šį savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje alinantis karštis (41–45 laipsnių) susidarys centriniuose ir šiauriniuose Indijos rajonuose bei centriniame Pakistane, vėliau, antroje savaitės pusėje, dėl padidėjusio debesuotumo ir pavienių liūčių toks ekstremalus karštis atlėgs.
Ilgalaikių orų prognozių schemos rodo, kad Baltijos regione šiltesni nei įprastai orai išliks ir pirmoje birželio mėnesio pusėje, tačiau kritulių pasiskirstymas Europoje bus panašus į dabartinį: drėgna pietuose ir sausa šiaurėje.
Jeigu tokios prognozės tvirtintųsi – birželį galime sulaukti ir sausros. Vienintelė paguoda tokia, kad ilgalaikių kritulių prognozių patikimumas mūsų regione vasaros metu yra daug mažesnis, negu oro temperatūros ar slėgio laukų.
