Tačiau su liaudies orų spėjimais nėra taip paprasta: kaip traktuoti trumpalaikį arba labai lokalų lietų arba kaip bus, jeigu dalyje šalies teritorijos lyja, o kitur saulė šviečia? Beje ši laiko atskaita (nuo septynių brolių...) turi visai objektyvų pagrindimą.
Maždaug liepos pirmo dešimtadienio pabaigoje į vasaros režimą jau būna pilnai persitvarkęs Šiaurės pusrutulio didelio masto slėgio ir temperatūros laukas (sustiprėja ir į savo klimatinį regioną pasislenka atmosferos veiklumo centrai).
Azorų aukšto ir Šiaurės Atlanto žemo (ties pietine Grenlandija ir Labradoro jūra) slėgio sistemos vėl kartu veikia jūrinių oro masių prietaką į Europą, Azijos slėgio minimumas su centrine dalimi ties Persų įlanka–Indo upės vidurupiu lemia Pietų Azijos musono intensyvumą (ypač Indostano pusiasalyje), o pastarasis grįžtamaisiais ryšiais susijęs su aukštesnio slėgio juosta virš Viduržemio jūros regiono ir Pietų Europos.
Didesnė dalis Azijos žemyno patenka į mažų gradientų žemesnio slėgio lauką, kas lemia neintensyvią cikloninę veiklą Sibire ir šiauriniame Kazachstane bei musoninę cirkuliaciją Tolimuose Rytuose.
Taigi, kol kas viskas vyksta pagal planą – Indijos musonas išsiplėtęs maksimaliai, o Pietų Europoje, atrodo, jau nusistovėjo sausi, saulėti, o vietomis ir labai karšti orai. Pietiniame Baltijos regione ir Lietuvoje ši savaitė pasižymės regionui būdingais orais: debesuota su pragiedruliais, vietomis nedidelis trumpalaikis lietus, silpnas vėjas, vidutiniškai vėsios naktys (9–14 laipsnių), pajūryje – 13–18 laipsnių ir vidutiniškai šiltos dienos (19–24 laipsniai), pajūryje kiek mažiau.
Savaitės pabaigoje galime sulaukti ir trumpalaikio karščio. Praėjusios savaitės pabaigoje foninė minimali oro temperatūra buvo 7–10 laipsnių, o šeštadienį vietomis Pietų Lietuvoje tebuvo 5–6 laipsniai. Tokius „lietuviškus“ orus lemia poliarinių oro masių advekcija į Baltijos regioną. Realiai oro dalelių trajektorijos ištįsę nuo Centrinės Arkties, tačiau paskutines kelias paras oras juda per Fenoskandiją, kur oro masės įšyla (ilga diena) ir įdrėksta.
Šiandien–rytoj Lietuva atsidurs aukštesnio slėgio sistemoje (kitu metų laiku 1013–1015 hPa būtų sunku priskirti prie aukštesnio slėgio lauko), todėl žymesnių kritulių nelaukiama. Trečiadienį po pietų iš vakarų prie Lietuvos priartės atmosferos frontas, slėgis kris, vėjas kiek sustiprės ir keisis į pietų–pietvakarių kryptį, o praėjus frontui – vakarų.
Palis ne visur ir nevienodai, nes frontas nuo jūros užslinkęs ant sausumos ims silpnėti ir fragmentuotis. Ketvirtadienį nedidelė lietaus tikimybė, o penktadienį vietomis trumpalaikis lietus su perkūnija. Šeštadienį–sekmadienį slėgis vėl kils, daugiausia be kritulių, orai šils. Dar kitą savaitę prognozuojami permainingi orai, didelės šilumos nelaukiama, tačiau prognozių patikimumas (ypač kritulių) yra nepakankamas.
Nors artimiausiomis savaitėmis virš Šiaurės Europos vyraus cikloninis slėgio laukas, Baltijos regione kritulių bus mažiau nei įprasta, tačiau Viduržemio pajūrio regione bei Balkanuose – labai didelė tikimybė, kad laikysis tikrai tipiški sausi, saulėti ir karšti orai. Lokalūs ir nevienodo intensyvumo lietūs tiek liepos 6 d., tiek vakar (liepos 9 d.) dar neatkūrė reikiamos dirvos drėgmės kiekio, todėl ir toliau nelyjant ar lyjant labai lokaliai daug kur išliks pusiau sausringos sąlygos.
Lietuvoje prasčiausia padėtis išliks Vidurio ir, vietomis Šiaurės rytų bei Šiaurės Lietuvoje. Tai patvirtina ir nesezoniškai žemas vandens lygis daugelyje Lietuvos upių.
Ilgalaikių orų prognozių schemos rodo, kad vidutiniškai žemesnio slėgio laukas iki rugpjūčio mėnesio pradžios išsilaikys virš Šiaurės Europos, o aukštesnio – virš Pietų Europos. Daugiausia kritulių Lietuvoje prognozuojama liepos trečiąjį dešimtadienį, o šiltesni orai numatomi liepos pačioje pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.
