Na, o kam labai rūpi „bobų vasara“ – galima priminti, kad jos pradžia nėra fiksuota, paprastai prasideda po lygiadienio (tradiciškai – apie Mykolines, 09.29) ir gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Kartais prasideda net apie spalio vidurį, bet tam reikalingos specifinės sąlygos. Be to, šį laikotarpį apibūdinantys rodikliai yra kompleksiniai.
Tai orų tipas – giedri, ramūs ir saulėti orai; atitinkamas fenologinis laikotarpis – intensyviai ėmę gelti pagrindinių medžių rūšių lapai, dažniausiai po žymesnio atšalimo ar šalnų; būdingos didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos – kai Azorų subtropinio anticiklono gūbriai išsiplečia iki Vidurio Europos, o šiltos jūrinės kilmės oro masės greitai keliauja nuo subtropinio Atlanto link Pietų Skandinavijos ir Baltijos regiono.
Taigi, jau rugsėjo vidurys, o vidutinė paros oro temperatūra vis dar aukštesnė už 15 laipsnių (kaip rugpjūčio viduryje). Jau pasitaikė kelios vėsios naktys (1–6 laipsniai), tačiau jos, greičiausiai, buvo išimtis, o ne dėsningumas. Dar daugiau, maksimali oro temperatūra didesnėje šalies teritorijos dalyje beveik savaitę laikėsi 22–27 laipsnių intervale, vietomis net 25–30 laipsnių.
Visi šie požymiai rodo, kad į Lietuvą keliomis bangomis buvo atslinkusios tropinės kilmės oro masės, kurios ir lėmė oro tvankumą, šiltas naktis ir popiečio kaitrą, nepaisant santykinai trumpos dienos trukmės (apie 13 val.). Dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo Pietų, Pietryčių ir vietomis Vidurio Lietuvoje dirvos iki šiol yra sausos, o miškuose didelis gaisrų pavojus. Per kitą savaitę paviršiaus (dirvožemio) drėgmės sąlygos mažai keisis: pietuose ir pietryčiuose bus sausa, o vakaruose ir šiaurės vakaruose – drėgna.
Neseniai žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama apie masinius potvynius šiaurinėje Libijos dalyje – kas mums atrodo labai keista, nes tai šalis, kurioje daugiau kaip 90 % teritorijos yra dykumos, o tankiausiai apgyvendinta siaura šiaurės vakarinė ir šiaurės rytinė šalies pakrantės (nes ten daugiau kritulių ir pagrindinis šalies aruodas).
Nors dar ne pats Viduržemio jūros ciklonų sezonas, tačiau vienas toks neaktyvus ciklonas susidarė rugsėjo 5 dieną ties pietvakarine Graikijos dalimi. Jo judėjimo greitis buvo nedidelis, tačiau pernešamas drėgmės kiekis – žymus, todėl pirmiausia jis sukėlė liūtis ir poplūdžius kalnuotose Vakarų ir Pietų Graikijos regionuose. Po to šis negilus ciklonas lėtai „dreifavo“ virš Viduržemio jūros.
Pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) teikiamą informaciją jis priskirtas prie Medikeinų (angl. Medicane – MEDIterranean hurriCANE, tai tarpinė struktūra tarp Atlanto uraganų ir Viduržemio jūros ciklonų), nors vėjo rodikliai tam buvo nepakankami. Be to jis gavo „Danieliaus“ audros pavadinimą (Graikijos meteorologijos tarnyba).
Rugsėjo 9 dieną šis ciklonas priartėjo prie Libijos krantų ir sustiprėjo, o 10–11 dienomis „išliejo“ metinę kritulių sumą, kuri šiaurinėje pakrantėje nežymi (lyginant su Lietuva) – 200–350 mm. Maksimalus kritulių kiekis užfiksuotas Al Bayda vietovėje – virš 400 mm. Tose vietovėse dėl intensyvių liūčių kilo baisūs potvyniai, o kartu su technogeninėmis avarijomis (neatlaikė senos statybos ir prastai prižiūrimos užtvankos) lėmė apie 10 tūkst. gyventojų dingimą be žinios.
Dar reiktų pažymėti, kad tokio intensyvumo liūčių tikimybė (ir dar vasaros sezonu, nes Libijoje dar vasara) – rečiau kaip kartą per kelis šimtus metų, o pagrindinė kritulių dalis šituose rajonuose iškrenta žiemos sezonu.
Tropiniams Atlanto sūkuriams taip pat dabar pats „darbymetis“. Šiuo metu Šiaurės Atlante aktyvūs 3 tokie sūkuriai. Tai antros kategorijos uraganas „Lee“, kuris dabar palaipsniui silpsta ir sparčiai keliauja į šiaurę link Meino (JAV) valstijos ir Naujo Brunsviko provincijos (Kanada). Per tą laiką jo energija beveik išsieikvos, bet kritulių turėtų ten „palikti“ gausiai.
Kitos savaitės viduryje šio tropinio ciklono likučiai turėtų įsilieti į Islandijos žemo slėgio sistemą ir ją sustiprinti. Dar yra pirmos kategorijos uraganas „Margot“, kuris dabar apie 500 km į pietvakarius nuo Azorų salyno.
Prognozuojama, kad šis darinys silps lėtai, Azorų salyno nesieks, bet „sujauks“ Azorų anticiklono veiklą maždaug 5–8 paras, kas gali turėti įtakos vėlesniems atmosferos cirkuliacijos pokyčiams. Galiausiai tropinė depresija „97l“, kuri per savaitę ne toli į vakarus nukeliavo nuo Žaliojo rago salyno, tačiau per tą laiką suformavo galingą kamuolinių lietaus debesų sistemą.
Ateinančios naktys Lietuvoje bus jau gerokai vėsesnės ir, vietomis, oro temperatūra gali kristi iki 3–8 laipsnių. Tačiau kitur bus 7–12 laipsnių, pajūryje 11–16 laipsnių. Dienomis oro temperatūra bus dar visai vasariška – 18–23 laipsniai, o sekmadienį – net 20–25 laipsniai, visur be žymesnių kritulių.
Eilinė tropinio oro invazija į Lietuvą ir Baltijos regioną baigėsi, bet Vidurio Europoje tai ne paskutinis tropinio oro advekcijos atvejis. Šeštadienį iš pietvakarių (vakarinė Viduržemio jūros dalis) šiltas ir tvankus oras vėl veršis į pietvakarinę ir centrinę Europos dalis. Maksimali oro temperatūra centrinėje ir vakarinėje Prancūzijos dalyse vėl kils iki 28–33 laipsnių, Vokietijoje, Belgijoje, Čekijoje, Lenkijoje – iki 23 –29 laipsnių.
Ateinantį antradienį dalis tos šilumos pasieks ir Lietuvą bei pakels dienos oro temperatūrą iki 20–27 laipsnių. Kitos savaitės viduryje stiprėjantis ciklonų aktyvumas virš Šiaurės rytų Atlanto išstums labai šiltą oro masę į jai būdingą regioną (Viduržemio jūros), o Vidurio ir Šiaurės Europoje orai atvės, dažniau iškris lietus. Rudens lygiadienis (09.23) mus, greičiausiai, pasitiks rudeniškai vėsiais orais.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad nepaisant kitą savaitę laukiamo orų atvėsimo vidutinė paros oro temperatūra Baltijos regione antroje rugsėjo mėnesio pusėje bus aukštesnė už įprastą, o krituliai iškris dažniau.
