Beveik visos sausio mėnesio dienos buvo šiltesnės už įprastą atitinkamos dienos daugiametį vidurkį. Vidutiniškai šilčiausias laikotarpis buvo sausio pabaigoje, kai vidutinė paros oro temperatūra siekė virš +5 laipsnių. Pačia šilčiausia diena tapo sausio 29-oji, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo net +6,5 laipsnio. Ši diena pateko tarp dešimties šilčiausių sausio dienų per visą Lietuvos stebėjimų istoriją.
Sausio 25 ir 27–31 dienomis (t. y. net 6 dienas) išmatuoti absoliutūs tų dienų šilumos rekordai. Vyravusi temperatūra atitiko ne sausio, o kovo mėnesio pabaigą. Sausio 28 ir 30-osios dienomis vietomis sušilo net iki 10–11 laipsnių.
Nenuostabu, jog tuo metu gamtoje pastebėta daug ankstyvą pavasarį primenančių ženklų. Tokia temperatūra labai neįprasta sausio pabaigai, tačiau iki absoliutaus sausio mėn. šilumos rekordo trūko maždaug 4 laipsnių: 2023 m. sausio 1-osios popietę Druskininkuose buvo sušilę net iki 14,9 laipsnio. Iki tol šilčiausia buvo 2007 m. sausio 10 d., kai Lazdijuose sušilo iki 12,6 laipsnio.
Didžiausias vėjo greitis sausį siekė 15,3–27,9 m/s, o sausio 2 d. Šventojoje (29 m/s) ir Ventėje (28 m/s) bei 4-s naktį Ventėje (32,6 m/s), Vėžaičiuose (29,1 m/s) ir Šventojoje (29 m/s) registruoti labai smarkaus vėjo atvejai.
Pirmąjį sausio dešimtadienį didžiojoje šalies dalyje dirvožemiai įšalo nuo 1 iki 9 cm., ilgiausiai įšalas laikėsi Vilniaus meteorologijos stotyje, šioje stotyje dirvožemis įšalo iki 9 cm. Antrąjį dešimtadienį dirvožemiai tiek daug nebeįšalo – tačiau Vidurio, Pietų ir Pietvakarių Lietuvoje visgi spėjo įšalti iki 4 cm. Trečiąjį, itin šiltą, dešimtadienį įšalas Lietuvoje nesusidarė, išskyrus Kauno meteorologijos stotyje, kur sausio 23 d. fiksuotą 1 cm įšalą, kuris išsilaikė tik vieną dieną.
Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 1–3 laipsnius, žemiausia krito iki 0–1 laipsnio. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje krito iki 0–2 laipsnių.
Sausio mėn. buvo labai debesuota, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 19,2 val. (47 proc. laiko, lyginant su SKN): nuo 7,9 val. Utenoje iki 26,5val. Kybartuose.
Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 50,7 mm (artimas SKN). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis buvo 20–50 mm (49–116 proc. nuo SKN). Gausiau kritulių registruota Vakarų Lietuvoje, 50–110 mm (95–188 proc. nuo SKN), ypač daug kritulių sulaukta priešvėjiniuose Žemaičių aukštumos šlaituose, čia buvo registruota 110–140 mm kritulių (155–162 proc. nuo SKN).
Mažiausiai kritulių iškrito Marijampolėje (20,1 mm) ir Kalvarijoje (20,4 mm), daugiausiai – Rietave (137,8) ir Plungėje (125,6 mm). Sausio 1 ir 5 d. vietomis Vakarų Lietuvoje registruoti pavojingų kritulių atvejai.