„Gegužė yra penktas pagal šiltumą metų mėnuo ir pagal vidutinę mėnesio oro temperatūrą beveik sutampa su rugsėju (rugsėjo vidutinė oro temperatūra yra +12,8 °C, o gegužės +12,5 °C). Kone visas mėnuo patenka į 10–15 laipsnių vidutinės oro temperatūros intervalą t. y. vėlyvojo (žiedų) pavasario laikotarpį.
Vidutiniškai balandžio 29 d. įvyksta temperatūros perėjimas per +10 °C, kuris apibūdina aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpio pradžią (kuomet augalai visiškai sužaliuoja). Šis pavasario laikas vidutiniškai tęsiasi iki birželio 4 d., kai vidutinė paros oro temperatūra perlipa per +15 °C ribą ir tuomet prasideda meteorologinė vasara.
Žvelgiant į pastaruosius keletą metų, 2020, 2021 ir 2022 m. gegužės buvo šaltesnės už daugiametę normą. 2019 ir 2023 m. pasitaikė artimos normai, o 2018 ir 2024 m. – labai šiltos ir daugelis dienų priminė vasarą. Pagal kritulių kiekį daug sausesnės už normą buvo 2018 ir 2023–2024 m., drėgnesnės nei įprastai – 2021–2022 m., o artimos normai – 2019–2020 m. buvę gegužės.
Gegužės mėnesio temperatūros rekordai: žemiausia oro temperatūra -6,8 °C buvo užfiksuota Varėnos meteorologijos stotyje 1965 m. gegužės 5 d. ir 1995 m. gegužės 3 d. Įdomu tai, kad net 19 dienų (iš 31) minimalios oro temperatūros rekordai buvo pasiekti būtent Varėnoje.
Tai lemia toje vietovėje vyraujantys smėlingi dirvožemiai, kurie giedromis naktimis greitai atšąla ir oro (bei dirvos paviršiaus) temperatūra dažnai nukrenta labiausiai. Aukščiausia oro temperatūra +32,7 °C buvo užfiksuota Druskininkų meteorologijos stotyje 2018 m. gegužės 30 d.
Daugiausia gegužės mėn. šilumos rekordų priklauso Klaipėdai, Lazdijams, Varėnai ir Vilniui (21 iš 31). Įdomu tai, jog 20 dienų (iš 31) žemiausios oro temperatūros rekordai buvo užfiksuoti praėjusiame ir 11 dienų šiame amžiuje (šiais laikais šalčio rekordai dažniausiai pasitaiko būtent gegužę). Tuo tarpu, 13-a aukščiausios oro temperatūros rekordų buvo išmatuoti XXI amžiuje“, – skelbė oficiali Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskyra feisbuke.