Jei 2024-ieji buvo patys šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, tai 2025-ieji dalinasi 5–6 vietas, kartu su 2015 m. (dar bus patikslinta 2026 m. sausio pradžioje).
SKN – sąlygos, kuriomis apibūdinamas tam tikros vietovės įprastinės klimato sąlygos. Dar SKN galime įvardinti kaip daugiametį vidurkį ar dabartines klimato sąlygas, kai kalbama apie dabartinį klimatą.
Oro temperatūra
Orai nė iš tolo neprimins žiemos: vyraus lietus, teigiama temperatūra ir rūkas
2025 metai pasižymėjo pakankamai kontrastingais mėnesiais, tiek oro temperatūros, tiek kritulių kiekio nuokrypio nuo SKN prasme. Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys vėsesni, o du artimi SKN (0,1 °C nuokrypis).
Neįprastai šiltas buvo sausis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė 2 °C (net +4,9 °C anomalija!).
2025 m. Lietuvoje neregistruotas nė vienas kaitros atvejis. Tai pirmi metai nuo 2017 m., kai nepasitaikė nei vienas kaitros atvejis.
Susiję straipsniai
Praėjęs sausis tapo antru (dalinasi 2–3-ia vieta su 1989 m. sausiu) šilčiausiu sausio mėnesiu nuo 1961 m. (kuomet pradėti visą šalį apimantys meteorologiniai stebėjimai) ir nusileido tik 2020 m. sausiui (2,8 °C).
Taip pat, šiluma išsiskyrė ir kovas, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė 4,6 °C (net +3,7 °C anomalija).
Jau trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis, kurio vidutinė oro temperatūra siekė 15,1 °C (+2,3 °C anomalija) ir jis tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m., nusileisdamas tik 2023 m.(16,5 °C) ir 2024 m. (16,8 °C) rugsėjams.
Tačiau 2025 m. pasitaikė ir nemažų šalčio nuokrypių.
Neįprastai vėsi buvo gegužė, kurios vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė 9,7 °C (-2,8 °C anomalija) ir kuri tapo 5 vėsiausia geguže nuo 1961 m. Taip pat, vėsiais orais pasižymėjo ir rugpjūtis, kurio vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė 16,4 °C (-1,2°C anomalija)
2025 m. iki gruodžio 15 d. (imtinai), 209 d. buvo šiltesnės, o 140 d. buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (1 pav.). Daugiausia šiltesnių už vidurkį dienų pasitaikė sausį (30 d.) ir kovą (28 d.), o daugiausia vėsesnių – gegužę (23 d.) bei rugpjūtį (22 d.). Aukščiausia paros oro temperatūra buvo registruota liepos 3 d. Druskininkuose, kai oras įkaito iki 35,6 °C, o žemiausia – vasario 16 d.
Šalčininkuose bei vasario 20 d. Molėtuose,kai minimali paros oro temperatūra nukrito iki -17,7 °C.
Lietuvoje 2025 m. užfiksuota net 25 nauji atskirų parų oro temperatūros rekordai: net 23 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) ir 2 šalčiausios dienos (minimalios paros oro temperatūros)
Krituliai
2025 m. vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo artimas SKN, kadangi per metus vidutiniškai iškrito 694 mm kritulių (daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm).
Nors visų metų vidutinis kritulių kiekis atitiko daugiametį vidurkį, tačiau 2025 metai pasižymėjo keliais neįprastai sausais bei drėgnais mėnesiais.
Labai sausi buvo vasaris (suma – 17,2 mm, nuokrypis – -60 proc.) ir balandis (suma – 21,3 mm, nuokrypis – -42 proc.), kurie atitinkamai tapo 9 ir 10 sausiausiais vasariu ir balandžiu nuo 1961 m.
Tačiau labai dideliu kritulių kiekiu išsiskyrė liepa, per kurią iškrito net 141,4 mm kritulių ir kuri 0,9 mm aplenkusi 2024 m. liepą, tapo trečia drėgniausia liepa (drėgnesnės tik 1977 m. (144,9 mm) bei 2007 m. (171,4 mm) liepos) nuo 1961 m.
Saulės spindėjimo trukmė
Remiantis 2025 m. sausio-lapkričio mėn. duomenimis, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 1772 val., o tai yra 115 val. arba 6 proc. trumpiau už sausio-lapkričio mėn.
SKN (1887 val.). 2025 m. žiemą ir vasarą Saulės spindėjimo trukmė buvo atitinkamai 9 proc. ir 16 proc. trumpesnė, o pavasarį ir rudenį artima daugiametei normai.
Bendrai 2025 m. galima apibūdinti kaip šiltus bei vidutiniškai drėgnus (2 pav.) ir truputį mažiau nei vidutiniškai saulėtus metus.
Stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai
2025 m. Lietuvoje buvo registruoti 3 katastrofiniai, 21 stichiniai meteorologiniai reiškiniai bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
Vidutinė metinė oro temperatūra
Vidutinė metinė oro temperatūra 2025 m. Lietuvoje buvo 8,4 °C, tai yra 1 °C daugiau už SKN.
Vertinant vidutinę metinę oro temperatūrą nuo 1961 m., 2025-ieji pagal šiltumą užima 5-ą vietą iš 65 (1.1 pav.).
Pažymėtina, kad 1961–2025 m. šilčiausių metų penketukas patenka į laikotarpį nuo 2019 metų, o penki šalčiausi metai buvo registruoti iki 1987 m.
2025 m. buvo 1 °C šiltesni už 1991–2020 m. SKN.
Per paskutinius 13 metų beveik visi metai buvo šiltesni už SKN, tik 2021 m. buvo 0,1 °C vėsesni, XXI a. tik 8 iš 25 buvo vėsesni nei SKN.
Priešingai, laikotarpyje nuo 1961 iki 1989 m. registruoti vos du metai šiltesni už 1991–2020 m. SKN, o visi kiti buvo vėsesni.
Sezonų ir mėnesių oro temperatūra
2025 m. kalendorinės žiemos (2024 m. gruodis–2025 m. vasaris), pavasario ir rudens sezonai buvo šiltesni už 1991–2020 m. SKN, o vasaros – vėsesnis.
Pavasario ir rudens vidutinė oro temperatūra buvo 0,9–1,0 °C, o žiemos (2024 m. gruodis–2025 m. vasaris), net 2,7 °C aukštesnė už SKN.
Vasaros vidutinė oro temperatūra buvo 0,4 °C žemesnė už SKN.
Šilčiausias metų mėnuo buvo liepa, 18,8 °C (+0,5 °C anomalija). Jau trečius metus iš eilės labai šiltas buvo rugsėjis (15,1 °C, +2,3 °C anomalija), kuris tapo trečiu šilčiausiu rugsėju nuo 1961 m. (šiltesni tik 2023 m. (16,5 °C) ir 2024 m. (16,8 °C).
Šalčiausias metų mėnuo Lietuvoje buvo vasaris (-2,4 °C ), tuo pačiu tapęs vieninteliu metų mėnesiu su vidutine neigiama oro temperatūra (įprastai neigiama temperatūra būna dar ir vasarį bei gruodį).
2025 metais tik trys mėnesiai buvo vėsesni už 1991–2020 m. SKN, o devyni – šiltesni.
Didžiausias teigiamas nuokrypis nuo SKN buvo sausį, kurio vidutinė oro temperatūra buvo net 4,9 °C didesnė už SKN ir kuris tapo antru šilčiausiu sausiu nuo 1961 m. Didžiausias neigiamas nuokrypis nuo SKN buvo gegužę, kurios vidutinė oro temperatūra buvo 2,8 °C mažesnė už SKN.
Atskirų parų rekordai
Lietuvoje 2025 m. užfiksuota net 25 nauji oro temperatūros rekordai: net 23 šilčiausios dienos (maksimalios paros oro temperatūros) ir 2 šalčiausios dienos (minimalios paros oro temperatūros).
2025 metais aukščiausia paros oro temperatūra buvo registruota liepos 3 d. Druskininkuose, kai oras įkaito iki 35,6 °C, o žemiausia – vasario 16 d. Šalčininkuose bei vasario 20 d. Molėtuose, kai minimali paros oro temperatūra nukrito iki -17,7 °C.
Metinis kritulių kiekis
Vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje 2025 m. buvo artimas SKN ir vidutiniškai siekė 694 mm kritulių (vidutinis daugiametis vidurkis Lietuvoje yra 695 mm).
Žvelgiant į 1961–2025 m. laikotarpį, 2025 m. galima apibūdinti, kaip vidutiniškai drėgnus. 2025 m. patenka į 29 vietą iš 65-ių pagal drėgnumą. Iki šiol nuo 1961 m. daugiausiai kritulių iškrito 2017 m., kai vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 904 mm, o mažiausiai 1975 m. – 511 mm.
2025 m. kritulių kiekis buvo artimas SKN. Didžiausi teigiami nuokrypiai nuo SKN registruoti po 1995 m., o neigiami – iki 1985 m. Daugiausiai tai susiję su išaugusiu kritulių kiekiu šaltuoju metų laiku
Atskirų sezonų ir mėnesių kritulių kiekis
2025 m. kalendorinės žiemos bei pavasario sezonai buvo sausesni už SKN, vasaros drėgnesnis už SKN, o rudens – artimas SKN. Žiemos kritulių kiekis buvo 113 mm (74 proc. SKN), pavasario 112 mm (87 proc. SKN), vasaros 276 mm (120 proc. SKN), o rudens 190 mm (102,5 proc. SKN).
Lietingiausias metų mėnesis buvo liepa (141,4 mm, 168 proc. SKN), kuri tapo trečia pagal drėgnumą liepa nuo 1961 m.
Sausiausiu metų mėnesiu buvo vasaris (17,2 mm)(40 proc. SKN). Keturi 2025 m. mėnesiai buvo drėgnesni už daugiametį vidurkį, o aštuoni – sausesni (2.1 lentelė).
Didžiausias teigiamas nuokrypis nuo SKN registruotas liepos mėnesį, kuomet mėnesio kritulių kiekis buvo 68 proc. didesnis nei SKN.
Didžiausias neigiamas nuokrypis nuo SKN registruotas vasarį, kai buvo 60 proc. mažiau kritulių nei SKN.
Saulė
Remiantis 2025 m. sausio-lapkričio mėn. duomenimis, Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo 1772 val., o tai yra 115 val. arba 6 proc. trumpiau už sausio-lapkričio mėn. SKN (1887 val.).
2025 m. kalendorinę žiemą ir vasarą Saulės spindėjimo trukmė buvo atitinkamai 9 proc. ir 16 proc. trumpesnė, o pavasarį ir rudenį artima daugiametei normai.
2025 m. saulėčiausias metų mėnesis buvo balandis, kurio Saulės spindėjimo trukmė buvo 19 proc. ilgesnė už SKN (212 val.) ir siekė 251,5 val. Mažiausia Saulės spindėjimo trukme pasižymėjo sausis, kurio Saulės spindėjimo trukmė buvo 53 proc. trumpesnė ir siekė 19,2 val. Keturi mėnesiai buvo saulėtesni už daugiametį vidurkį bei aštuoni – mažiau saulėti.
Metinis karštų dienų, kaitrų bei tropinių naktų skaičius
Karšta diena registruojama tada, kai paros maksimali oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 °C, o kaitra (dažnai dar vadinama karščio banga), kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ar viršija 30 °C tris ar daugiau parų iš eilės.
Karščio dienos
2025 m. vidutiniškai Lietuvoje registruotos 1,11 karščio dienos, t.y. net 74 proc. mažiau už SKN (SKN yra 4,2 dienos).
Tai yra mažiausias užfiksuotas vidutinis karščio dienų skaičius nuo 2009 m., kai vidutiniškai buvo registruota tik 0,44 karščio dienos.
Lietuvoje 2025 m. pagal metinį karščio dienų skaičių nuo 1961 m. buvo 39 vietoje iš 65. Iki šiol didžiausias karščio dienų skaičius registruotas 1994 m. (vidutiniškai 13,3 dienos), o 1962, 1965, 1978, 1980 m. tokių dienų nebuvo registruota nei vienoje meteorologijos stotyje.
Galime pažymėti, jog vykstant klimato kaitai kaitrų ir karščio dienų skaičius auga.x
Tropinės naktys
Tropine naktis laikoma tada, kai minimali nakties oro temperatūra nenukrinta žemiau 20 °C. 2025 m. vidutiniškai Lietuvoje buvo registruotos 0,06 tropinės naktys, o tai yra net 93 proc. mažiau už SKN (0,83 naktys).
Tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C.
Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.
Lietuvoje 2025 m. pagal tropinių naktų skaičių nuo 1961 m. užėmė 42–53 vietas iš 65. Iki šiol didžiausias tropinių naktų skaičius registruotas 2010 m. (vidutiniškai 4,9 naktys), o net 12 metų tokių naktų nebuvo registruota nei vienoje meteorologijos stotyje (4.2 pav.). Vykstant klimato kaitai tropinių naktų Lietuvoje pasitaiko vis daugiau.