Pasididžiavimo verti gamtos paveldo objektai Lietuvoje: planuoja jų atnaujinti ir daugiau

Vasara – puikus metas ne tik poilsiui, bet ir kelionėms. Ir visai nebūtina keliauti į tolimus kraštus – Lietuvoje taip pat galima atrasti dar nematytų vietų ir įspūdingų gamtos objektų. O šiuo metu pasigrožėti tikrai yra kuo, nes Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) planuoja sutvarkyti ir naujai pritaikyti lankymui daugiau kaip 50 gamtos paveldo objektų.

Veisiejų parko dvaro uosis. <br>VSTT nuotr.
Veisiejų parko dvaro uosis. <br>VSTT nuotr.
Žalsvojo šaltinio laiptai. <br>VSTT nuotr.
Žalsvojo šaltinio laiptai. <br>VSTT nuotr.
Stelmužės ąžuolo tvarkymas. <br>VSTT nuotr.
Stelmužės ąžuolo tvarkymas. <br>VSTT nuotr.
Stelmužės ąžuolas (info centras). <br>VSTT nuotr.
Stelmužės ąžuolas (info centras). <br>VSTT nuotr.
Moliūnų ąžuolas. <br>VSTT nuotr.
Moliūnų ąžuolas. <br>VSTT nuotr.
Sutvarkyta Lampėdžių liepa.<br>VSTT nuotr.
Sutvarkyta Lampėdžių liepa.<br>VSTT nuotr.
Daujėnų liepa.<br>VSTT nuotr.
Daujėnų liepa.<br>VSTT nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 23, 2021, 5:11 PM, atnaujinta Jul 23, 2021, 5:11 PM

Lietuvos gamta išties žavinga: čia gausu saugomų teritorijų ir unikalių gamtos paveldo objektų – išskirtinių medžių ir riedulių, čiurlenančių šaltinių ar versmių, savo grožiu žadą atimančių atodangų bei kopų. Tai – lietuviškos gamtos pasididžiavimas ir mūsų krašto vizitinė kortelė. Tačiau tam, kad jų didybe būtų galima džiaugtis kuo ilgiau, jiems reikalinga ypatinga priežiūra ir, žinoma, pagarbus lankytojų elgesys.

Objektai tvarkomi lankytojų patogumui

Kiekvienais metais saugomi gamtos paveldo objektai yra tvarkomi ir naujai pritaikomi lankymui. Tiesa, kai kuriems – labiau pažeidžiamiems – objektams priežiūros reikia daugiau. Pavyzdžiui, gamtoje esantys rieduliai gali šimtus ar net tūkstančius metų gulėti, dūlėti ir nepasikeisti. Tuo tarpu medžius reikia prižiūrėti, jais reikia nuolatos rūpintis.

Kaip pasakoja VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, sprendžiant, kaip ir kiek tvarkyti objektą, svarbiu kriterijumi tampa prieinamumas ir lankytojų susidomėjimas. Vieni objektai yra labiau pritaikyti visuomenei, kiti aktualesni mokslui arba yra mažiau lankomi dėl prasto prieinamumo. Yra ir tokių gamtos paveldo objektų, kurie stūkso atokesniuose kampeliuose, tad ne visais atvejais galima nutiesti iki jų takelius ar pravažiavimus.

Šiais metais galima pasidžiaugti, kad net 15 saugomų gamtos paveldo objektų yra sutvarkyti ir atnaujinti tam, kad juos galėtų išvysti kuo daugiau gamtos mylėtojų. R.Baškytė pažymi: didelės pompastikos tokiuose vietose nereikia, svarbiausia išlaikyti natūralų gamtos grožį, didybę ir išskirtinumą.

R.Baškytė pasakoja, kad šiais metais imtasi tvarkyti medžių lajas, taip pat Moliūnų ąžuolo, Šventaragių ąžuolo, Lampėdžių liepos, Veisiejų dvaro parko uosio aplinka – čia atsirado saugančios tvorelės, buvo pastatyti ženklai, informaciniai stendai. Daujėnų liepa buvo beįauganti į šventoriaus tvorą, tad atlikti tvoros perkėlimo darbai užtikrino, kad liepa ir toliau galės augti netrukdoma. Prie Žudiškių ąžuolo pastatyta medžio apimtį žemės paviršiuje imituojanti tuščiavidurė išpjova su užrašu – joje lankytojai kviečiami nusifotografuoti.

Naujai sutvarkyta ir Papilės atodangos aplinka: čia įrengti stendai, informuojantys apie Jūros periodą šioje vietoje ir tai, kaip atodanga atrodė prieš kelis dešimtmečius. Lankytojų patogumui pastatyti suoliukai su dinozauro siluetu, pašalintas nesaugus lankytojams objektas – anksčiau buvusi stoginė.

Kol kas ne visi saugomi gamtos objektai tvarkomi tinkamai

Stiprieji ąžuolai, gražuolės liepos, uosiai ir kiti medžiai nuo senų laikų buvo neatsiejama lietuvių gyvenimo dalis. Anot VSTT direktoriaus pavaduotojos, gamtos paveldo objektai – visuomet yra gamtos kūriniai, tačiau kai kurie medžiai senoliai arba rieduliai, kurie buvo naudojami apeigoms ar istoriniams įvykiams pažymėti, gali turėti ir kultūrinę prasmę. Dėl šios priežasties dažnai kyla nesutarimų dėl tokių gamtos objektų priežiūros.

„Sudėtinga saugoti ir susitarti dėl objekto, kai vieniems jis yra svarbus kaip gamtos kūnas, o kitiems – kaip kultūros ar istorijos paveldas. Jeigu tai gamtos paveldas, jis turi būti natūralia gamtos dalimi savo natūralioje aplinkoje, o kultūros paveldai, priešingai, turi būti prižiūrimi, puoselėjami“, – sako R.Baškytė.

Specialistė pasakoja, kad svarbiausiu kriterijumi rūpinantis saugomais gamtos paveldo objektais turėtų būti natūralumo išlaikymas. Deja, ne visais atvejais šiomis unikaliomis gamtos dovanomis rūpinamasi tinkamai.

„Pavyzdžiui, Kavarsko šaltinis yra tiek kultūros, tiek paveldo objektas. Tačiau rūpinantis juo kaip kultūros objektu, buvo padaryta žala jam kaip gamtos paveldo objektui. Reikia suprasti, kad šaltinį – natūralų gamtos objektą – pavertus šuliniu iš kurio galima atsigerti, prarandame gamtos objektą. Tai yra ne kas kita, kaip gamtos kūno pritaikymas žmogaus poreikiams. Deja, tokių netinkamai sutvarkytų saugomų gamtos paveldo objektų turime ir daugiau. Tuo tikslu išleidome metodines rekomendacijas, kurios turėtų padėti ateityje“ – pasakoja specialistė.

Žmogaus indėlis gamtos paveldo objekto išsaugojimui taip pat svarbus

Jokių abejonių: tiek saugomas teritorijas, tiek saugomus gamtos objektus būtina vertinti, tinkamai jais rūpintis tiek pačiai valstybei, tiek ir kiekvienam iš mūsų.

„Net ir tais atvejais, jei saugomas gamtos paveldo objektas yra privačioje žemėje, jo negalima naikinti, žaloti ar perkelti į kitą vietą. Tiesa, šie įsipareigojimai galioja tik tuo atveju, jeigu žmogus jau įsigijo ar išsinuomojo žemę, kurioje yra saugomas gamtos paveldo objektas. Kitu atveju net ir išskirtiniai gamtos objektai gali taip ir likti niekieno nesaugomais, – pasakoja R.Baškytė.

„Norint paskelbti naują saugomą gamtos paveldo objektą, su tuo turi sutikti ir pats žemės savininkas. Jei žmogus nesutinka, jokių priemonių priverstinai tai padaryti nėra. Deja, ne visi žemių savininkai pageidauja, kad jų valdose lankytųsi pasigrožėti išskirtiniais gamtos objektais norintys praeiviai.“

Pamiršti nereikėtų, kad pareigų turi ir kiekvienas saugomo gamtos paveldo objekto lankytojas. VSTT direktoriaus pavaduotoja džiaugiasi, kad visuomenė tampa supratingesnė ir pažeidimų pasitaiko vis rečiau.

„Pastaraisiais metais žmonės tikrai tvarkingiau elgiasi prie saugomų gamtos paveldo objektų. Nebepasitaiko atvejų, kuomet lankytojai sumąsto užkurti laužą ąžuolo drėvėje. Tiesa, problemų dar pastebime, ypatingai kalbant apie kopų ir atodangų lankymą.

Kai kurie lankytojai sumano nusileisti jų šlaitais, o tai ne tik nesaugu, bet ir niokoja paveldą – laipiojimas paspartina objekto slinkimą ir irimą. Tokias vietas reikia gerbti. Juk bažnyčioje atsisėdę neišsitraukiame priešpiečių dėžutės su sumuštiniais. Išlaikome pagarbą, aplankome ir išeiname“, – teigia R.Baškytė.

Neseniai sutvarkytų GPO sąrašas:

1. Papilės atodanga (Ventos RP)

2. Žudiškių ąžuolas

3. Stelmužės ąžuolas

4. Moliūnų ąžuolas

5. Lampėdžių liepa

6. Karvelių ąžuolas

7. Veisiejų dvaro parko uosis

8. Kengių liepa

9. Šventragių ąžuolas

10. Daujėnų bažnyčios liepa

11. Saidžių šaltinis

12. Lakajos akmuo

13. Žalsvasis šaltinis

14. Kiaunorių ąžuolas

15. Tervydžių kaimo dendrologinis rinkinys

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.