Muziejaus sodyba ir lauko muziejinė ekspozicija yra išsidėstę ant dviejų vaizdingų kalvų, kurias skiria tekantis Tauragnos upelis, gyvybę imantis iš giliojo Tauragno ežero. Per metus muziejų aplanko apie 20 tūkst. žmonių.
Kasmet gegužės mėnesį minima Bitės diena, o birželį švenčiamos baltiškosios Rasos. Liepą muziejus kviečia į „100 liepų žydėjimo šventę'', o per Žolines čia vyksta didelė ir graži Medkopio pabaigos šventė. Dabar ji išaugo iki tarptautinės.
Šių metų medkopyje svečiuosis ne tik kelios ambasados, pristatysiančios savo kraštų bitininkystę, bet ir bičiuliai iš Lenkijos.
Planuojama sezono naujiena – svečiai bus kviečiami paskanauti ypatingos kavos ar arbatos su naminiu tortu, medumi. Kaip ir kiekvienais metais, didžiajame kluone planuojama pristatyti profesionalaus menininko kūrybos paroda.
2019 m. įgyvendintas muziejaus modernizavimo projektas. Tai buvo tarsi dovana Aukštaitijos nacionalinio parko 45-erių metų gyvavimo sukakčiai. Na, o pats muziejus duris atvėrė 1984-aisiais. Jo įkūrėjas Bronius Kazlas čia sudėjo savo širdį ir svajones, o dabar muziejų stebi iš anapus.
Šiandien jis tikrai pasidžiaugtų, nes jo svajonių vieta tapo įspūdingesnė, informatyvesnė ir dar patrauklesnė.
Ekspozicija interaktyvi, pritaikyta individualiam lankymui. Joje ne tik senieji eksponatai, gausu ir autentiškos filmuotos medžiagos.
Tiems kas nori daug sužinoti ir labiau mėgsta klausytis negu skaityti, siūlomi audiogidai. Visa informacija prieinama ir anglų, vokiečių bei rusų kalbomis. Informacijos išties labai daug, teritorija irgi nemaža, tad į muziejų kviečiama atvykti mažiausiai pusdieniui ir draugiškai susipažinti su bite, bitininkavimu, praleisti ramų laiką gamtoje.
Muziejaus administratorė ir geroji dvasia Danutė Indrašienė sako, kad čia sužinosite apie bites, žmones, augalus, medų ir dar daug ką. Ji kviečia pažinti ir pajausti, pamatyti ir išgirsti, pažaisti ir pailsėti.
Kalvos šlaite, kur išsidėstę senoviniai gulstieji bei statieji kelminiai aviliai, visus ateinančius pasitinka lietuvių bičių dievo Babilo skulptūra.
Aplankius senąją pirkią, pasijaučiama kaip pas bitininką namuose, svirne – kaip dūzgiančioje bičių šeimoje, tvartelyje – tarsi bitininko dirbtuvėse.
Austėjos klėtelė atveria iš amžių glūdumos ateinančias mitologines paslaptis, žolelių galias ir kvapus. Prie klėties – senovės lietuvių aukuras deivės Gabijos garbei. Čia pat ir didingos ąžuolinės skulptūros, vaizduojančios keturių tautų, tarp jų ir lietuvių, mitus. Žalčio klėtelė skirta vienišių meditacijai.
Liepų kalne, ant antros kalvos, laukia smagūs pasiūlymai šeimoms – kvietimai paskrajoti sparnuotosiomis sūpynėmis, bičių korio pavidalo smėlio dėžės, gamtos terapija hamakuose po liepomis, bičiuliški pašnekesiai pavėsinėse.
Visas muziejus yra ypatingas kompleksas, kur žmogus nurimsta, išgyvena gerus jausmus, leidžia sau tiesiog būti.
Muziejus turi ir savo bityną, kuriame gyvena taikios, kilmingos bitės.
„Esame ne bet koks, o prezidentines bites auginantis muziejus – jau nuo 2005 m. auginame ukrainietiškas bites. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka mūsų prezidentui Valdui Adamkui padovanojo 3 bičių šeimas kurias ir priglobė mūsų muziejus. 2018 m. „Tarptautinės Bitės dienos“ proga prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo savo bičių šeimą. Taigi edukacinių programų metu (kurių yra net 12-ka) vaišinamasi ir prezidentinių bičių medumi...“ – sako Danutė Indrašienė ir kviečia visus šią vasarą apsilankyti Stripeikių rojuje.
