Siūlo aplankyti išskirtinius kaimus: vos 10 km atkarpoje jų telpa net 13

 

Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Dieveniškių krašto gatviniai kaimai.<br>Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 
Daugiau nuotraukų (13)

Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija

Nov 12, 2022, 11:05 AM

Kas yra gatvinis kaimas? Tai labiausiai paplitęs Lietuvoje gyvenvietės tipas iki 19 amžiaus. Kodėl gatvinis? Nes turi tik vieną gatvę. Dieveniškių kraštas, berods nei kiek nepakitęs, vis dar senąja praeitimi gyvuojantis, išsiskiriantis tiek įspūdingu kraštovaizdžiu, tiek praeities paminklų gausa ir gatviniais kaimais.

Tarp Poškonių ir Dieveniškių, visai neilgoje, vos apie dešimties kilometrų atkarpoje sutilpę net 13 gatvinių kaimų: Grybiškės, Didžiuliai, Lastaučikai, Poškonys, Padvarės, Siaurimai, Šiudainys – lyg gyvas Pietryčių Lietuvos istorijos muziejus po atviru dangumi, vis toks pats, senoviškai Lietuviškas, šiltas vietos gyventojų nuoširdumu ir atviras jų svetingumu.

Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, rikiuoti vienoje eilėje su tvartais, sodybos užstatymą gilumoje užbaigdavo kluonai. Dėl siaurų rėžių žemę tekdavę taupyti, turėti tik būtiniausius gyvenimui ir ūkiui pastatus – namą, tvartą, svirną, kluoną. Statydami juos glaudė vieną prie kito. Taip susiformavo ypatingas trobesių statymo būdas sujungiant pirkią su tvartu po vienu stogu, vadinant tai „rūmu“.

Namai ręsti iš eglinių ar pušinių apvalių ar tašytų rąstų, kampuose sujungti į sąsparas. Stogai gegninės konstrukcijos, dvišlaičiai, anksčiau dengti šiaudais ar lentelėmis „drankomis“, dabar – šiferiu.

Svirnai nedideli, kvadratinio plano pastatėliai su priesvirniu. Tiek išorine, tiek vidaus išplanavimu artimi visos Pietryčių Lietuvos svirnams. Sienos tašytų rąstų, konstrukcija gegninė, be lubų. Įspūdingiausi– klojimai, išsiskiriantys dydžiu, sustatyti vienas šalia kito sudaro ištisą eilę, suteikdami savitą charakterį. Kluonai panašūs, beveik kvadratinio plano statiniai su dideliais vartais. Stogai masyvūs ir nuožulnūs, dvišlaičiai.

Pakeliaukime po Valstybės saugomus Dieveniškių krašto tris gražiausius, lietuviškus gatvinius kaimus – Poškonis, Rimašius ir Žižmus. Šie kaimai – įtraukti į penkiolikos vertingiausių Lietuvos kaimų sąrašą, o juose išlikusios autentiškos sodybos, saugomos senų medžių, skendinčios gėlių darželiuose, o akmeninis Rimašių kaimo grindinys mena dar XIX a. pabaigą.

Poškonių kaimo senumą byloja kaimavietės plano struktūra, savita senovinių gyvenviečių padėtis pagal Gaujos upelį. Už kilometro į pietryčius nuo kaimavietės, miško tankmėje, išlikusi 24 pilkapių grupė, datuojama V-VI a. Tai byloja, kad šiose apylinkėse jau pirmajame tūkstantmetyje gyveno žmonės. Pagal sodybų ir pastatų išdėstymą kaimavietė yra gatvinė, rėžinė, užstatyta vienpusiai. Sodybos statytos XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje.

Rimašių sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja upės vingį. Sodyboms skirta pietinė pusė, kadangi šiaurinėje plytėjo klampi pelkė. Dėl gamtinių sąlygų susiklostė tipiška vienpusė gatvinė rėžinė kaimavietė, gatvė grįsta akmenimis. Kaimo žemė buvo suskirstyta į tris laukus, laukai – į gabalus, o gabalai – į rėžius. Vienam ūkininkui priklausė 15 ir daugiau rėžių. Kiekvienas rėžis turėjo savo pavadinimą – Dvarnos, Siaurutės, Plačiosios, Kamša, Margiai ir kt. Tai padėjo orientuotis laukuose.

Žižmai – ilgiausias gatvinis kaimas, nusidriekęs beveik kilometrą, tarp Gaujos upės intako Berželio ir šiaurinėje pusėje esančios aukštumos.

Kiek rašytum, kalbėtum, pasakotum, neįmanoma žodžiais perteikti tos gyvų kaimų didžios dvasios, ką pajusi atvykęs į Dieveniškių krašto gatvinius kaimus, išjausti šio nuostabaus Lietuvos kampelio unikalumą, aprėpti rėžius akimis, pratrepsėti gatve, grįsta akmenimis, įkvėpti vasaros gėlynų kvapo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: pabėgėlių integracija – nauda ar žala darbo rinkai?