Pokyčiams prireikė laiko
Didinga pustoma Parnidžio smėlio kopa tapo neatsiejamu tiek Nidos, tiek visos Kuršių nerijos simboliu. Nenuostabu – unikalus gamtos objektas užsienio bei mūsų šalies lankytojų nestokoja ištisus metus. O neseniai įrengtas naujasis pažintinis takas suteikė galimybę šios vietos kraštovaizdį atskleisti visu gražumu ir apimtimi.
Nauji patvarūs laiptai, originalūs atokvėpio suoliukai, informaciniai stendai, jaukios regyklos, patogūs takai – Parnidžio kopos aplinka kurorto svečius šiandien pasitinka iš esmės atsinaujinusi.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aušros Feser skaičiavimu, visi tvarkybos darbai užtruko apie pusantrų metų, tačiau iki pasiruošimo jiems prireikė bemaž penkerių.
„Ir nereikia, kad jie vyktų greitai, nes tokie jautrių teritorijų projektai turi būti įgyvendinami labai apgalvotai, atsakingai ir išmintingai orientuojantis į ateitį“, – pabrėžė pašnekovė.
Galimybe užkopti į Parnidžio kopą pasirūpinta dar maždaug prieš pusšimtį metų, o paskutinieji laiptai tarnavo daugiau nei du dešimtmečius – jie buvo suprojektuoti 1997-aisiais.
„Pastaraisiais metais šie laiptai tapo sunkiai naudojami, jie buvo ne tik labai statūs, nepatogūs, nebesaugūs, bet ir beveik užpustyti, dėl išsikerojusio miško į kopą lipantys žmonės atsidurdavo tarsi tunelyje ir vargiai galėdavo ką pamatyti“, – prisiminė KNNP vadovė.
Harmonijoje su aplinka
Taigi pati gamta diktavo naujus sprendimus: ketvirtą kartą keisti laiptai šiandien į Parnidžio kopą veda per kitą, vakarinę Tylos slėnio pusę – čia ne tik mažiausia smėlio pustymo rizika, bet ir atsiveria dar neregėta Kuršių nerijos panorama su žaviais marių, miško, pačios gyvenvietės bei uosto vaizdais.
„Gerokai sumažėjus laiptų aukščiui, kopti tapo žymiai lengviau, patogiau. Vyresnio amžiaus neringiškiai irgi džiaugiasi, sako – pagaliau ir mes galime užlipti ant kopos“, – šyptelėjo pašnekovė.
Pagrindiniai laiptai į Parnidžio kopą siekia apie 45 m, jiems pasirinkta ilgaamžė ir tvari maumedžio mediena.
Nuo sporto mokyklos prasidedantis takas taip pat buvo iš esmės atnaujintas – išmontuotos nusidėvėjusios ir išsiklaipiusios betono plytelės, paklota natūrali molio žvyro bei medžio danga, kuri ilgainiui apkrenta spygliais ir tampa organiškai į aplinką įsiliejančiu miško keliuku.
„Šis takas populiarus tiek iš Nidos, tiek iš kitos pusės, tad jį atnaujinant reikėjo įrengti tokias dangas, kurios būtų pritaikytos dideliems kiekiams žmonių bei nekenktų kopai“, – pasakojo A. Feser.
Ambicijas grūdino kliūtys
Atokvėpiui visame take kviečia 24 suoliukai, norintiems pasisemti žinių skirti net 7 informaciniai stendai, o pasigrožėti įstabiais vaizdais galima tiek pamaryje, tiek ant kopos įrengtose regyklose.
„Informaciniuose stenduose atskleidžiame kopų istoriją, kaip jos keitėsi, kokie procesai čia vyksta, džiaugiamės galėdami pasidalyti ir senų nuotraukų vaizdais. Taip pat pasakojame, kaip kopos tvirtinamos, kalbame apie jų jautrumą – stengiamės paaiškinti žmonėms, kad eidami smėlio šlaitu jie daro didelę žalą, mes jo netenkame. Ir tenka stebėti, kad lankytojams ši informacija tikrai įdomi“, – patirtimi dalijosi KNNP vadovė.
Kalbėdama apie nuveiktus darbus, pašnekovė atvira – problemų buvo nepaprastai daug.
„Įsisiūbavo pandemija, prasidėjo karas Ukrainoje, labai sukilo kainos, trūko darbuotojų. Tačiau matydami šiandienos rezultatą galime pasakyti, kad visos pastangos tikrai buvo prasmingos. Neabejotinai be ES finansavimo sukurti tokį vertingą ir kokybišką produktą nebūtume pajėgę – veikiausiai projektas būtų kuklesnis ar įgyvendinamas etapais“, – pripažino pašnekovė.
Pažinti savą kraštą
Parnidžio kopos pažintinio tako įrengimo investicijos siekė apie 250 tūkst. eurų. Tai viena iš projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“ įgyvendinamų veiklų, finansuojamų pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, bei Neringos savivaldybės lėšomis.
„Užsitikrinome apie 160 tūkst. eurų ES paramą, finansavimas buvo suplanuotas laiptams, tačiau buvo aišku, kad reikia atnaujinti ir taką, skirti dėmesio mažajai architektūrai, todėl sudarėme partnerystės sutartį su savivaldybe, kuri skyrė netoli 100 tūkst. eurų, tad visus darbus galėjome įgyvendinti kompleksiškai“, – pasidžiaugė KNNP vadovė A. Feser.
Turiningai praleisti laiką gamtoje, pasigrožėti žiemiškais vaizdais kviečia ir kiti atsinaujinę saugomų teritorijų žymieji objektai: Punios, Liškiavos piliakalniai bei Girnikų ir Rambyno kalnai, Žalsvasis šaltinis, Stelmužės ąžuolas. Jau pavasarį šį sąrašą papildys ir lankytojų itin pamėgtas bei gražiausiu pripažintas Arlaviškių pažintinis takas.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius bei skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. periode Lietuva įgyvendins investicijų už daugiau nei 7,5 mlrd. eurų!
