„Grįžtam prie „Lituanicos“. Dabar savo pagrindinę kabiną tuštinsiu ir sausinsiu, išsiurbliuosiu. Taip pat daug gaunu žinučių dėl jūsų vardų, kuriuos pildžiau ir vasarą, ir rudenį, ir dar net prieš pat Kalėdas, prieš pat išplaukiant. Tai žinokit druska nepaveikė, viskas gerai yra.
Žinokit, viskas gerai – druska pati iš savęs nelabai veikia to rašto. Jeigu būtų trintis, tada taip, būtų nusitrynę. Tai jūsų vardai, kurie buvo išorėje, viskas su jais kaip ir gerai.
Kadangi tų vardų pasipildė per visą kelionę, tuos keturis mėnesius gavau daug skirtingų pavedimų į visas platformas: paypal'us, swedbank'us, dar jūsų vardus aš pabaigsiu pildyti, bet turbūt ne Majamyje, o kai grįšiu, kai valtis grįš į Lietuvą, sandėlyje, kai bus aptvarkoma, dar vietos yra ir bus užpildyta „Lituanica“, – A.Valujavčius nuramino jį rėmusius gerbėjus, kurių vardus užrašė ant valties.
Tačiau darbai čia nesibaigia – džiovinami ir kelionėje naudoti parašiutai, tačiau, priduria keliautojas, prie vandenyno esančiame Majamyje tą padaryti gana sunku.
„Dabar naudojuosi Majamio saule – išsiskleidžiau savo parašiutus, visas virves, nes kas žino, kas nežino – vandenynai, jūros nėra ta terpė, kur greitai daiktai džiūtų arba kartais iš viso net nedžiūva. Tai čia dabar turim 115, čia turim 100, tai iš viso – 215 metrų virvės, turim du parašiutus ir jie pakankamai drėgni, tašės irgi papelijusios.
Per visą Atlanto kelionę tikrai teko kelis kartus mesti parašiutus, kartais sudėtingose situacijose, kartais ne. Tai išdžius, bus mažiau svorio. Bus geriau, mažiau pelėsio, nes dabar principas yra viską išsidžiovinti. Ne viskas buvo sušlapę, bet ta drėgmė užsilaiko.“
Primename, kad istorinį finišą Majamyje A.Valujavičius pasiekė balandžio 25-ąją, antradienį, šiek tiek po 22 val. Lietuvos laiku.
Sugrįžtantį A.Valujavičių pasitiko gerbėjai bei artimieji, laikantys vėliavą, ant kurios puikavosi užrašas „Aurimai, sėkmės per Atlantą!“. Su šia pačia vėliava, linkėdama sėkmės, A.Valujavičių gruodį šeima ir išlydėjo į istorinę kelionę per Atlantą.
Keliautoją pasveikinti jau prieš 4 dienas atvyko ir kantriai jo laukė ir 92 metų Vytautas, kuris į pasitikimą atvyko pasipuošęs žydra kepuraite ir kaklaraiščiu, ant kurių – ženkleliai su Lietuvos vėliava ir vyčiu.
Tarp laukiančių lietuvių buvo galima sutikti ir daugiau šio sporto entuziastų – pasveikinti A.Valujavičių progos nepraleido ir Floridos technologijų institute studijuojantys lietuviai irkluotojai Domantas Maročka ir Amedas Kelmelis.
Paskutinės dienos negailėjo iššūkių
A.Valujavičiaus paskutinės dienos Atlanto vandenyne pateikė iššūkių. Nors finišuoti keliautojas planavo dar savaitgalį, jo planus sujaukė gamtos stichija.
„Atlantas dar nori, kad pabūčiau vandenyne. Todėl finišas iš šio sekmadienio nusikelia į pirmadienį (tikiuosi). Miegu pastarosiom parom vos po kelias valandas, kad spėčiau ant sekmadienio, bet pastangos bevaisės.
Tai bandom susitikti pirmadienį. Valandą dar vėliau patikslinsiu“, – šeštadienio vakarą skelbė keliautojas.
Visgi stipri Golfo srovė sutrukdė Majamį pasiekti ir pirmadienį.
„Pas jus diena, pas mane trečia nakties. Aš dar nenustojau irkluoti nuo vakar ryto, tai vadinasi, kad jau irkluoju 20 valandų. Buvo du power nap'ai (liet. nusnaudimai, red. past) po pusvalandį. Pačio irklavimo yra apie 19 valandų ir tai dar ne pabaiga“, – antradienio rytą Lietuvos laiku socialiniame tinkle „Instagram“ dalinosi A.Valujavičius.
Tačiau ne tik gamtos stichija, bet ir planavimas tapo nemenku iššūkiu.
„Nelaukite, bičiuliai. Techniniai nesklandumai su uostais ir lietuvių bendruomenėmis. Todėl dabar sėdžiu ant inkaro ir laukiu patikslinto laiko ir uosto, kur atplaukti. Šiandien naktis užsiinkaravus. Nieko gero“, – vėlų pirmadienio vakarą pranešė A.Valujavičius.
Antradienį, jau finišo tiesiojoje, A.Valujavičių vėl buvo užklupusi audra, dėl kurios planuotas atvykimas nusikėlė keletu valandų.
