Ne paslaptis, kad šiltuoju sezonu lietuviai plūsteli į gamtą – palapinėmis būna nuklotos ežerų ir upių pakrantės, pažintiniai takai sulaukia tūkstančių lankytojų, didžiulius žmonių srautus pastebėti galima ir paplūdimiuose.

Visgi ne visi žino, kad kai kuriose stovyklavietėse galima ne tik pasistatyti palapinę, bet ir išbandyti įvairias pramogas. Tiesa, nors tokios vietos, kitaip nei viešos stovyklavietės, dažnai šiek tiek patuština piniginę, tai – daug geriau nei susimokėti baudą, mat stovyklauti Lietuvoje galima tikrai ne visur.

„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjusi „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo projektų vadovė Neringa Sutkaitytė sako, kad kartais žmonės net nežino, jog stovyklauja ten, kur to daryti – šiukštu negalima.

Taisyklės galioja ir gamtoje

Anot N.Sutkaitytės, svarbu prisiminti, kad tam tikros taisyklės galioja ir gamtoje, o ypač svarbios jos saugomose Lietuvos teritorijose. Jų plotas sudaro beveik 18 proc. šalies teritorijos, o jas itin pamėgę turistai. Visgi palapinės statymas gali užtraukti net baudą.

„Visų pirma žmogus, jau prisilietęs prie gamtos, palieka tam tikrą pėdsaką – ar šiukšles, ar miško natūralią paklotę sutrypiam, ar mes tuos pačius laukinius paukščius išbaidome, jų natūralią gyvenseną sudrumsčiame. Galų gale, gali kilti ir gaisro grėsmė, savarankiškai įsirengus laužavietę.

[[ge:lrytas:lrytas:32801576]][[ge:lrytas:lrytas:32711104]][[ge:lrytas:lrytas:33173762]][[ge:lrytas:lrytas:33130001]]

Yra tam tikros taisyklės ir palapines statyti galima tik oficialiose stovyklavietėse arba kempinguose ir kalbant apie būtent saugomas teritorijas, jos yra sudariusios ir įtraukusios į savo saugomų teritorijų planavimo dokumentus, kokiose stovyklavietėse galima stovyklauti.

Manau, kad pasirinkus tam tikrą regioną, saugomą teritoriją, direkciją, galima tikrai pasiskambinti, pasiteirauti ir jus tikrai pakonsultuos“, – nesavivaliauti ragina ekspertė.

O norintiems apsistoti ypatingame Lietuvos kampelyje – Kuršių nerijoje – specialistė gerų žinių neturi. Čia yra vos viena vieta, kurioje galite stovyklauti – Parnidžio kopos papėdėje įsikūręs Nidos kempingas. Čia, prabėžė N.Sutkaitytė, rasite ir lauko pramogas, sauną, restoraną, naujai atvertus teniso kortus.

„Kuršių nerija yra saugoma teritorija ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas visiškai draudžia statyti palapines tam neskirtose vietose. Nei kopose, nei priekopėse, nei apskritai paplūdimiuose tokių dalykų negali būti ir visiškai draudžiama“, – priminė specialistė.

Unikalios vietos, sužavėsiančios net išrankiausius

Šiemet „Keliauk Lietuvoje“ parengė 30-ies stovyklaviečių sąrašą, tačiau nežinantiems, ką pasirinkti, N.Sutkaitytė pataria 3 stovyklavietes, nepaliksiančias abejingų.

„Be abejo siūlyčiau aplankyti visas, bet, jei topteltų kelios idėjos, tai gal viena tokių įdomesnių – kempingas-poilsiavietė „Pušynė“, esanti prie Vištyčio ežero Vilkaviškio r. Kuo ji įdomi – siūlo naktį muziejuje. Tai reiškia, kad stovyklavietės vietoje yra įsikūręs muziejus po atviru dangumi, vadinama metalo simfonija, kurioje – net 800 eksponatų. Man atrodo, kad labai unikali patirtis stovyklaujant“, – laidoje patarė specialistė.

Kita N.Sutkaitytės rekomenduojama vieta – Svencelė, dar mielai vadinama lietuviškąją Venecija.

[[ge:lrytas:lrytas:33341722]]

„Ten yra įkurtas kempingas ir, be abejo, ką dovanoja kempingas, tai labai nuostabų vaizdą į Kuršių marias, į Kuršių neriją, negyvąsias kopas.

Be to, vandens sporto mėgėjai gali tiek išbandyti jėgos aitvarus, tiek irklentes, tiek banglentes, tiek elektrines banglentes. Tai viena iš tokių, manau, unikalesnių vietų, dovanojančių unikalesnį kraštovaizdį, kur tikrai galima pasikviesti ir savo užsienio draugus apsilankyti ir apsistoti“, – vardino pašnekovė.

Trečioji vieta – Dzūkų jūra vadinamas Dusios ežeras, puikiai tiksiantis mėgstantiems ramesnį laiką ir privatumą.

„Čia galima tiesiog turėti tokią privačią erdvę, savo krantą privatų. Stovyklavietė nuomojama tik jūsų kompanijai, ar tai būtų šeima, ar tai draugai“, – sakė specialistė.

Visgi stovyklautojų pamėgti ir nenuviliantys yra ir Molėtų bei Palūšės kempingai, dovanojantys dar ir kerinčius vaizdus.

Norintiems gamtos – ne tik palapinės

Stovyklaviečių, pastebi N.Sutkaitytė, Lietuvoje išties gausu, o ypač išsiskiria ežerų kraštas – Molėtų, Ignalinos, Zarasų apylinkės.

„Ten daugiausia ežerų, ten labiausiai mėgstame poilsiauti ir, be abejo, kad prie Baltijos jūros – Žemaitija, Mažoji Lietuva“, – pridūrė pašnekovė.

Visgi stovyklavietėse galima rasti ne tik vietas palapinėms. „Apskritai, jei kalbant, kur galima prie jūros irgi pastovyklauti, tai Klaipėdos rajone yra stovyklavietė – „Karkelbeck“ sodyba.

Ji siūlo ne tik vietą palapinėms ar kempingams, bet galima apsistoti ir gazebose. Tokia įdomi, iš glempingų turinio tema. Glempingai jau kelis metus populiarus dalykas, kitaip išvertus – prabangus stovyklavimas.

Kai stovyklaujame su palapine, tam tikrų privalumų neturime, o glempingai dažniausiai mums tai duoda, – primena N.Sutkaitytė. Trevernos kempingą norėčiau išskirti. Ten tikrai, kaip aš sakau, mažoji Turkija.

Ten ne tik palapines galima pasistatyti, bet galima gyventi ir tokiuose nameliuose. Vieni – su vaizdu į marias, kiti – su vaizdu į baseiną“, – vardino projektų vadovė.

Ir nors stovyklavietės, pastebi N.Sutkaitytė, pernelyg nesiorentuoja į vaikus, tinkamų vietų rekomendaciją ji turi ir šeimoms su mažaisiais.

„Turbūt ryškiausiai į tai orientuotas Vinetu kaimas. Ten yra įsikūręs toks, sakykime, indėnų muziejus po atviru dangumi, nes ten galima sužinoti tikrai labai daug apie šiaurės indėnų kultūrą, papročius. Patys šeimininkai irgi yra su indėniška apranga. Nežinau jų istorijos, bet tikrai kažkuo susiję glaudžiai su indėnais.

[[ge:lrytas:lrytas:33341723]]

Galima ne tik savo, bet ir tipi – indėnų palapinėje – nakvoti. Galima pasipirtinti indėniškoje pirtyje, galima būgnų rate sudalyvauti, muzikos instrumentų pasižiūrėti ir išgirsti indėnišką muziką. Pastovėti basomis kojomis ant vinių netgi galima, net vaikai tą gali daryti, tik, žinoma, su suaugusiojo priežiūra, nes yra specifinis dalykas, tam reikia labai nusiteikti. Esu mačiusi, kaip tai vyksta, iš arti, pati, kažkodėl pabijojau, dabar gailiuosi. Baidares taip pat nuomoja, yra upelis, įsikūrę Danės ir Akmenos upės slėnyje“, – vardina N.Sutkaitytė.

Iš paprastesnių – su laipynėmis, karstynėmis – stovyklaviečių N.Sutkaitytė rekomenduoja stovyklavietę prie Galvės ir Skaisčio ežerų Trakų r.

Keliaudami ekspromtu vietos galite ir nerasti

Viešos stovyklavietės, sako N.Sutkaitytė, nemokamas, o štai pastatyti vieną palapinę privačioje stovyklavietėje gali kainuoti iki 10 eurų. Jei palapinė didesnė, kaina išauga iki 12 eurų.

„Tačiau yra palapinės mokestis, parkavimo mokestis, tai jau daugmaž vienam žmogui gali siekti ir 30 eurų. Jei norime kažkokių papildomų paslaugų, tai yra dar kita dedamoji dalis.

Kainos, sakyčiau, vienam žmogui, jos yra pakankamai įkandamos, bet didesnei kompanijai galima pasiskaičiuoti. Galbūt verta ir su savimi kažką atsivežti – tas pačias malkas ar kepsninę“, – susiplanuoti kelionę pataria specialistė.

Visgi apsižvalgyti ir apgalvoti, sako N.Sutkaitytė, reikėtų ir laisvas vietas.

„Į viešas, nemokamas, visiškai drąsiai važiuokit – jokių rezervacijų nėra. Privačios, kaip ir rezervuojant bet ką kitą – poilsio namus, viešbutį, kaimo turizmo sodybą – reikia daryti iš anksto, nes pradėjus kelionę po Lietuvą ją galima labai greitai ir užbaigti bei nusivilti, jei nesate atlikę tam tikrų namų darbų“, – įspėjo ekspertė.

[[ge:lrytas:lrytas:33341726]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Svarstantiems, kur praleisti Žolines – ekspertės patarimai: įvardijo gražiausias stovyklavietes (1)