Miškingose ir izoliuotose vietose įsikūrusi gentis yra žinoma ne tik dėl savo unikalios kultūros ir gyvenimo būdo, bet ir dėl jų tradicinių medinių namų, statomų aukštai virš žemės ant medinių stulpų arba tiesiog medžių viršūnėse.
Viena iš priežasčių, kodėl gentis renkasi gyventi ties medžių viršūnėmis, yra ta, kad didesniame aukštyje mažiau tiek uodų, tiek gyvačių. Be to, anksčiau tai buvo aktualu dėl apsaugos – priešams sunkiau užpulti netikėtai.
Visgi pagrindinė priežastis yra vaiduokliai, kurie, kaip tikima gentyje, naktimis klaidžioja po mišką.
Korowai savo medinius namus stato iš natūralių miško medžiagų: medienos, bambuko ir paprastojo ciko lapų.
Nenaudojami jokie šiuolaikiniai, mums įprasti įrankiai – nei plaktukai, nei matuokliai, nei vinys.
Tokio medžio namo statybos procesas gali trukti kelias savaites, o tinkamai prižiūrimi namai gali tarnauti kelerius metus. Korowai medžio namas yra išties nuostabus architektūros kūrinys, o aukščiausi namai gali siekti 40 metrų aukštį! Palyginimui – Niujorko Laisvės statulos aukštis be pagrindo siekia 46 metrus.
Tiesa, reiktų paminėti, kad ne visi namai yra tokiame aukštyje.
Labai aukštus namus stato jauni vyrai, dažnai norėdami pasipuikuoti. Kai namas baigiamas statyti, jo statytojų garbei rengiama šventė, o vyrų prestižas pakyla visoje apylinkėje. Tačiau vėliau labai aukšti namai beveik nenaudojami – jie paprasčiausiai nepraktiški.
Šeimoms ir įprastam gyvenimui korowai stato namus, kurie yra nuo 3 iki 10 metrų virš žemės.
Pirmas kontaktas vos prieš 50 metų
Dėl savo izoliuoto gyvenimo būdo ir sunkiai pasiekiamos vietos korowai pirmą kartą su išoriniu pasauliu susidūrė 1970-ųjų pabaigoje. Iš pradžių šie kontaktai buvo labai riboti, todėl galima sakyti, kad iki 20 a. 9-ojo dešimtmečio Korowai gyveno beveik nepaliesti išorinio pasaulio.
Šiuo metu dauguma vietinių genties gyventojų gyvena kaimuose palei dvi pagrindines upes korowai teritorijos vakaruose ir rytuose. Gyvenimas čia išlieka labai paprastas, o korowai iš esmės yra savarankiški.
Kaimuose jie turi galimybę gauti elementarių šiuolaikinių maisto produktų (daugiausia ryžių, cukraus ir kavos) ir vaistų. Būtent dėl šių patogumų šie kaimai yra patrauklūs ir pritraukia vis daugiau Korowai iš miškų.
Visgi todėl norint pamatyti tradiciškai gyvenančius Korowai tenka kelias dienas keliauti po džiungles. Didžiuliame miško plote atskiros Korowai šeimos ir klanai vis dar gyvena gana tradiciškai.
Tai reiškia, kad jie tebegyvena savo mediniuose nameliuose, didžiąją dalį jų maisto raciono sudaro sagas (iš palmių gaunamas krakmolas, naudojamas košėms, blynams ir t.t.) ir beveik neturi materialinių gėrybių. Svarbiausias turtas dažnai būna iš šunų dantų pagamintas vėrinys, medžioklinis lankas arba prijaukintas šernas.
Paprastai taikūs klajokliai
Kitaip nei jų giminaičiai kaimuose, tradiciniai korowai genties žmonės klajoja po miškus. Jie keliauja iš vienos vietovės į kitą ir paprastai vienoje vietoje apsistoja maždaug penkeriems metams, kol jau minėtojo sago ištekliai ten išsenka. Šios stovyklavietės ir su jomis susijusios sago atsargos priklauso vienam klanui ir kiti klanai negali jomis naudotis.
Dėl to praeityje dažnai kildavo ginčų. Nepaisant to, korowai paprastai laikomi taikiais ir daug mažiau agresyviais nei, pavyzdžiui, asmatai.
Tačiau korowai turi sudėtingą socialinę ir kultūrinę sistemą su griežta hierarchija pagal amžių ir lytį. Gentims vadovauja vadas, kuris yra atsakingas už svarbių sprendimų priėmimą ir taikos bei harmonijos palaikymą bendruomenėje. Korowai taip pat turi tradicinių įstatymų ir papročių sistemą, kuri apibrėžia jų kasdienį gyvenimą ir bendravimą su kitomis gentimis.
Kitas žavus korowai kultūros aspektas – jų tikėjimas, kad egzistuoja piktosios dvasios, vadinamos „khakhua“. Korowai tiki, kad šios dvasios gali įgauti žmogaus pavidalą ir kenkti genčiai. Norėdami apsisaugoti, korowai atlieka sudėtingus ritualus ir praktikas, įskaitant tradicinės medicinos ir magijos naudojimą. Liga ar mirtis visada gali būti siejama su tokia dvasia, o dažnai ir su burtininku, kuris sąmoningai padarė žalą.
Ir, žinoma, šios dvasios gyvena tame pačiame miške. Jos turi savo teritorijas, kurios laikomos tabu zonomis ir į kurias įeiti draudžiama.
Parengta pagal Papua Explorer inf.