Nors kelionės tapo neatsiejama daugelio gyvenimo dalimi, ne visi pasaulio miestai turistus pasitinka išskėstomis rankomis. Gausi anti-turizmo protestų banga šiemet vėl nuvilnijo per Ispaniją ir Portugaliją.

„Turistai, keliaukite namo“, „Tavo „Airbnb“ buvo mano namai“ – tai tik keli plakatai, kuriuos visai neseniai buvo galima išvysti turistų pamėgtų mietų gatvėse.

Nepasitenkinimą išreiškė ir keliautojų mėgstamų Italijos vietovių gyventojai, o naujų taisyklių, siekiant kontroliuoti vietinius piktinantį turistų elgesį, atsirado ir Japonijoje bei Nyderlanduose. „The Telegraph“ žurnalistai netgi sudarė sąrašą šalių, į kurias keliaujant reiktų nusiteikti ir nebūtinai maloniems įspūdžiams.

Tai, kad ne visi miestai džiaugiasi kone nesustabdomu turistų srautu, patvirtina ir verslininkas, kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas–Makalius, kuriam ir pačiam teko susidurti su ne itin svetingais vietiniais. Tiesa, jis pastebi ir įdomų paradoksą.

[[ge:lrytas:lrytas:34008121]]

„Pasaulyje tikrai pasitaiko vietų, kur vietiniai nėra svetingi turistams. Dažniausia priežastis – perpildyti, pernelyg suturistinti miestai ar vietos, kuomet intensyvus atvykstamasis turizmas tiesiog pradeda trikdyti įprastą vietinių gyvenimą. Dėl turizmo vietiniams ima kilti kainos (restoranuose, kavinėse, parduotuvėse netoli jų namų), gerokai padidėja triukšmas (ir naktimis), padaugėja šiukšlių, gatvės perpildytos atvykėlių.

Pavyzdžiai visai netoli mūsų – tai Venecija Italijoje, Barselona Ispanijoje ir visai neseniai – Dubrovnikas Kroatijoje (po „Game of Thrones“ serialo triumfo)“, – kalbėjo R.Širvinskas.

Anot jo, bene garsiausiai visgi nuskambėjo protestai Barselonoje, kai vietiniai iš žaislinių vandens šautuvų ėmė vandeniu laistyti turistus.

„Žinoma, toks elgesys netrukus buvo sustabdytas, nes ne taip vietiniai turėtų reikšti savo nepasitenkinimą turizmu – greičiausiai tai miesto valdžios problema ir nenorėjimas jos spręsti. Vietiniai jau senokai kenčia nuo privačių apartamentų nuomos jų daugiabučiuose, būstų nuomai trūkumo vien dėl to, kad gerokai labiau apsimoka tokį būstą atiduoti trumpalaikei nuomai.

[[ge:lrytas:lrytas:38681136]][[ge:lrytas:lrytas:38538657]][[ge:lrytas:lrytas:38549629]]

Manau, jog dėl to nekalti turistai ir griežtai pasisakau prieš bet kokią agresiją jų atžvilgiu. Tokie nutikimai labai reti, bet garsiai nuskambantys žiniasklaidoje“, – pastebėjo R.Širvinskas.

Jis pridūrė, kad ir pačiam būtent Barselonoje teko susidurti su nuo turistų pavargusiu gyventoju.

„Prie mano dviračio privažiavo vietinis vyras ir paklausė, kodėl aš važinėju, o ne vaikštau – juk esu turistas. Tačiau visada vadovaujuosi principo, kad gerų ar gerai nusiteikusių žmonių pasaulyje yra žymiai daugiau, nei blogų – tad vienas kitas toks nelaimingas vietinis, turintis savo asmeninę nuomonę apie turizmą, manęs nei išgąsdino, nei paskatino nebekeliauti“, – kalbėjo kelionių organizatorius.

Visgi jis pastebi ir paradoksą – garsiausiai ir plačiausiai prieš turizmą protestuojančių miestų gyventojai po pandemijos tiesiog maldavo turistų sugrįžti.

„Daugelis gyventojų pamatė, kaip stipriai jie finansiškai buvo priklausomi nuo turizmo, nuleido galvas ir visais būdais kvietė vėl atvykti į Barseloną, – pastebėjo Makalius. – Manau, kad masinio turizmo problemas spręsti ar pačius keliautojų srautus valdyti turėtų vietos valdžia.

Venecija jau ėmėsi ribojimų ir įvedė įėjimo į miestą mokestį, Barselona jau dabar pradėjo riboti, o ateityje (2028 metais) planuoja apskritai uždrausti trumpalaikę būsto nuomą. Amsterdame savo būstą galima išnuomoti ne daugiau nei 30 dienų per metus. Venecijoje ribojama naujų viešbučių statyba/įrengimas istorinėje miesto dalyje.“

Patirtimis dalijosi ir žurnalistai

Visai neseniai nemaloniomis patirtimis pasidalijo ir „The Telegraph“ žurnalistai, o tarp liūdnai įvertintų miestų – ir kaimyninės Latvijos sostinė Ryga.

„Rygoje buvo žemiau nulio, ir aš kalbu ne tik apie orą. Išlipęs iš autobuso ir įsėdęs į taksi Latvijos sostinėje, sulaukiau šalto vairuotojo priėmimo, kuris vartė akis, kai jam daviau savo viešbučio adresą. Paslauga su atodūsiu.

[[ge:lrytas:lrytas:38769796]]

Jis užvedė savo „Mercedes“ ir nulėkė per miestą, burbuliuodamas kažką, kas, manau, buvo keiksmažodžiai. Galbūt jis susipyko su žmona, pagalvojau. Bet jo grubus elgesys pasirodė labiau taisyklė, o ne išimtis.

Jei manote, kad Paryžiaus padavėjai yra nemandagūs, nuvykite į Rygą – ten jie tai daro visai kitame lygyje. Arba, tiksliau, taip buvo, kai aš ten buvau. Tai buvo prieš dešimt metų. Galbūt dabar miestas atsikratė sovietinės praeities. Nejaučiu poreikio grįžti ir tai išsiaiškinti. Vis dėlto galiu pasakyti, kad nemandagi Ryga bent jau mane paruošė kitam kelionės tikslui: Rusijai“, – rašė žurnalistas Gavin Haines.

Beje, Maskvą į nesvetingų miestų sąrašą įrašė ir kitas leidinio korespondentas – Chris Leadbeater.

„Mano vizitas į Maskvą įvyko 2017 m. pavasarį, penkerius metus prieš Vladimirui Putinui pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą – kai (neatsižvelgiant į 2014 m. Krymo aneksiją) santykiai tarp Rusijos ir Vakarų Europos buvo palyginti normalūs. Vis dėlto Maskva nebuvo ypač svetinga vakarietiškam turistui“, – rašė jis ir pridūrė, kad niūrūs ir abejingi Maskvos gyventojai neprakalbo net kalbinami rusiškai.

„Per 20 metų kelionių rašytojo karjeros supratau, kad vartojant žodį „ačiū“ vietine kalba galima pelnyti nemažai pagarbos. Maskvos baruose, restoranuose ir muziejuose mano vartojamas žodis „spasiba“ sukeldavo vos girdimą murmesį, jau nekalbant apie šypseną ar linksmą atsakymą.

Turėčiau pridurti, kad čia nesu linkęs į akivaizdžią rusofobiją. Du kartus lankiausi Sankt Peterburge ir manau, kad tai nuostabi vieta, kupina meno ir muzikos, kurioje gyvena bent keli puikūs žmonės – viskas, ko, atrodo, trūksta Maskvos gyventojams“, – rašė C.Leadbeater.

Ne itin daug pagyrų sulaukė ir Amsterdamo gyventojai.

„2020 m. mano kambariokas ir aš praleidome mėnesį Amsterdame. Jis pažinojo olandę, gyvenančią mieste, ir ji pakvietė mus su draugais į kelionę laivu Amstel upe. Jie buvo linksma kompanija, bet prisimenu, kad mane visą dieną daugiau ar mažiau ignoravo.

Manau, kad olandai nėra nepakantūs, tiesiog jie yra užimti, tiesmukiški (tai lengvai gali būti klaidingai suprasta kaip „nemandagumas“) ir, atrodo, jiems reikia šiek tiek daugiau laiko, nei kitų tautybių žmonėms, kad atsivertų, panašiai kaip danams.

Jei pateksite į tinkamą kompaniją, tarkim, Melburne ar Vankuveryje, galite lengvai susirasti draugų visam gyvenimui. Jei pateksite į tinkamą kompaniją Amsterdame, geriausiu atveju sulauksite šypsenos ir tvirto rankos paspaudimo. Tai beveik pakankama priežastis, kad norėtumėte ten nebegrįžti“, – patirtimi dalijosi Greg Dickinson.

Į sąrašą taip pat pakliuvo ir Berlynas, Ženeva, Naujasis Orleanas, Niujorkas ir net visos šalys – Monakas bei Džibutis.

Turistų išskėstomis rankomis laukia ne visur: tarp mažiausiai svetingų miestų – ir lietuvių pamėgtos kryptys