27-erių ryšio infrastruktūros derybininką Mangirdą kelionėje po Indiją pasitiko visi šie iššūkiai, bet vyras pasakoja, kad baimės namuose atrodo didesnės nei jos iš tikrųjų yra atsidūrus sudėtingesnėse situacijose keliaujant, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Žmogus daug lengviau susitvarko su iššūkiais nei mano galintis tai padaryti, kol sėdi namuose. Kadangi keliauju nemažai, esu buvęs ne vienoje Azijos šalyje, prieš kelionę į Indiją didelio nerimo nejaučiau: buvau įsitikinęs, kad viskas bus sklandu, kad programa aiški, maršrutas suplanuotas ir jokių didelių netikėtumų nebus.
Tik tada, kai atvykau, supratau, kad kelionė retai būna tokia, kokią susikuri galvoje, iššūkių buvo ne vienas. Bet tai nereiškia, kad ji bloga – tiesiog realybė yra kitokia nei įsivaizdavimas“, – pasakoja Mangirdas.
Autobusas, kuris paliko vidury autostrados
Mangirdo kelionė driekėsi per Delį, Agrą, Džaipūrą, Bykanerą, Džaisalmerį, Taro dykumą ir Džodpurą. Keliautojas sako, kad kiekviename mieste laukė ne tiek kultūriniai skirtumai, kiek visiškai kitokia kasdienybės logika.
„Turėjau vykti autobusu į kitą miestą pačioje Indijoje. Mes, lietuviai, kaip ir dauguma europiečių, esame įpratę, kad vykstant autobusu į kitą miestą reikia eiti į autobusų stotį, iš kurios saugiai keliaujame į kitą miesto autobusų stotį ir taip pasiekiame reikiamą tikslą. Indijoje viskas buvo kiek kitaip. Atvykus į nurodytą biliete adresą – neradau nieko, jei ne vietinių gerumas į autobusą nė nebūčiau įlipęs.
Visgi suradus autobusą ir pradėjus kelionę, ji baigėsi ne miesto autobusų stotyje, o autostrados viduryje. Iki reikiamo miesto dar geras pusvalandis, tačiau pagal vietinius – kelionės tikslas buvo pasiektas. Žinoma, vėl su vietinių pagalba viską radome, išsiaiškinome ir nesusidūrėme su jokiomis problemomis, tačiau tokios situacijos stebino kone kasdien“, – pasakoja Mangirdas.
Ekspertė: keliautojai bijo ne pasaulio — jie bijo prarasti kontrolę
„Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertė Igna Grinė sako, kad Mangirdo patirtis sutampa su bendromis keliautojų tendencijomis.
„Žmonės dažniausiai nebijo šalies. Jie bijo nežinoti, kas bus, jei planas subyrės. Bijo netikėtumo. Būtent dėl to mūsų inicijuotoje apklausoje 42 procentai keliautojų nurodė nerimą, kad kelionėje kažkas nepavyks taip, kaip suplanuota, o 35 procentai sakė nerimaujantys dėl sveikatos.
Tačiau būtent šiose situacijose ir atsiranda kelionės lūžiai – žmogus pamato, kad susitvarko, kad geba improvizuoti, prašyti pagalbos, derėtis, reaguoti. Kai tai įvyksta kartą, kelionės nebeatrodo pavojingos – jos pradeda atrodyti išlaisvinančios.“
I. Grinė pastebi, kad keliautojai šiandien ieško ne kelionių be iššūkių, o kelionių, kuriose jaučiasi pasirūpinti: „Būtent todėl populiarėja modelis „keliauju ten, kur noriu, bet esu su grupe ir vadovu“. Jis leidžia išlaikyti du dalykus, kurie keliautojams svarbiausi: laisvę ir saugumą. Tai ne nuotykio ribojimas – tai nuotykio sąlyga“.
Teks laukti, kol taksi vairuotojas pamaitins karvę
Mangirdas taip pat prisimena, kad kelionėje Indijoje buvo sunku suprasti ir kitus mažus, nereikšmingus, bet keistus dalykus: „Man taip pat nesuprantama, tačiau Azijos gyventojai tai daro kiekvienoje šalyje – fotografuojasi su europiečiais. Fotografuodamasis su jais visuomet galvoju, o kur tos nuotraukos nugula? Ką su jomis daro ir kam tai yra išvis reikalinga?
Dar vienas keistas elgesys, prie kurio mes nesame įpratę ir gal net nesame matę Europoje, kur klientas visada teisus ir svarbiausias: taksi vairuotojas jūsų kelionės metu gali susitvarkyti asmeninius dalykus, pavyzdžiui, sustoti užsipilti degalų, pamaitinti karvę, sukalbėti prie jos maldą ar net užsukti į parduotuvę.
Kol vairuotojas tvarkosi asmeninius reikalus, tu kaip klientas tiesiog sėdi automobilyje ir niekam nėra įdomu, ar tu skubi. Kelionės tikslą pasieksi tada, kai vairuotojas galės tave pristatyti“.
Mangirdas pasakoja, kad papildomų iššūkių visai keliaujančiai grupei pridėjo ir sveikatos bėdos: kelionės vidury dalį grupės pakirto temperatūra, kosulys ir negalavimas. Programa nenutrūko, bet teko derinti tempą, kviestis gydytoją ir rūpintis vaistais.
„Tuo metu supratau, kad kelionės sėkmė nėra tai, kad nieko blogo nenutinka. Kelionės sėkmė yra tai, kad net kai kažkas nutinka, tu randi sprendimus ir sugebi keliauti toliau. Būtent tada ir pamatai, kiek daug tu gali“, – pasakoja Mangirdas.