Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ jau daugiau nei 20 metų organizuojamuose turizmo apdovanojimuose „Turizmo sėkmingiausieji“ kviečia visuomenę atiduoti balsą už asmenybę (-es), kurios vertos kelionių patirčių ambasadoriaus titulo.
„Tai – įvaizdinė nominacija, skiriama asmeniui arba komandai, kuris 2025 m. tapo įkvepiančiu kelionių po Lietuvą arba į Lietuvą simboliu. Ji yra viena svarbiausių „Turizmo sėkmingiausiųjų“ apdovanojimuose, nes atskleidžia, jog turizmo sektorius – tai visų pirma žmonės, savo keliu pasirinkę veiklą, susijusią su kelionėmis. Būtent jie padeda kurti asmeninį santykį su Lietuvos istorija, kultūra, gamta, per tai geriau pažinti šalį, pristatyti ją pasauliui“, – atkreipia dėmesį „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.
Ramūnas, Saulius ir Jurgita Garbaravičiai, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ bei Sugiharos namų muziejaus puoselėtojai
Į japonų diplomato Čijunės Sugiharos, gelbėjusio žydus per Antrąjį pasaulinį karą, atminimo išsaugojimą yra įsitraukusi visa Garbaravičių šeima.
Pasak Ramūno Garbaravičiaus, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininko ir bendraįkūrėjo, tai – „mūsų misija, svarbesnė nei mes patys“. Prie veiklos fonde nedvejodami prisijungė ir Saulius Garbaravičius, Sugiharos fondo bendraįkūrėjas, su Jurgita Garbaravičiene, tapusia fondo valdybos nare ir vadove.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ veiklos dalis yra Sugiharos namų muziejus, kuris, kaip nuskamba šiemet pasirodžiusiame filme „Angelas japonas. Čijunė Sugihara“ nėra tik muziejus.
„Tai – istorija apie žmogiškumą ir vertybė, kurią mūsų šeima siekia perduoti ateities kartoms. Stengiamės šią itin svarbią istoriją pristatyti kuo platesniam visuomenės ratui – tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Mums rūpi, kad Čijunės Sugiharos ir Jano Zwartendijko žygdarbiai būtų papasakoti taip, kaip jie nusipelno: atskleidžiant šių žmonių drąsą, moralinį stuburą ir žmogiškąją šviesą. Matome prasmę šią istoriją papasakoti būtent šiandien, kai pasaulis išgyvena trapumo, nerimo ir vertybinio išbandymo laikotarpį,“ – teigia Saulius ir Jurgita Garbaravičiai.
Parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune kuratorinė komanda (Kathleen Soriano, Greta Katkevičienė, Vaiva Laukaitienė)
Tarptautinė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ buvo vienas ryškiausių jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų akordų. Jos kuratorės pasiūlė naujai pažvelgti į menininko kūrybą, jo vietą pasaulinėje meno scenoje ir pristatė apie 100 M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų bei šiuolaikinių menininkų kūrinių iš garsiausių Europos muziejų (Tate galerijos, d‘Orsay muziejaus, Pompidou centro, Krokuvos nacionalinio muziejaus, kt.).
Su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus vedėja V. Laukaitiene ir muziejininke G. Katkevičiene parodą kuravo ir Kathleen Soriano iš Jungtinės Karalystės. Ji yra meno kuratorė, rašytoja ir televizijos asmenybė, turinti daugiau nei 35 metų patirtį meno pasaulyje.
Ji buvo atsakinga už kolekcijas, šiuolaikines ir istorines parodas Nacionalinėje portretų galerijoje Londone, taip pat vadovavo Karališkosios meno akademijos parodinei veiklai. Šiuo metu – nepriklausoma kuratorė ir meno konsultantė, prisidedanti prie reikšmingų tarptautinių meno projektų.
Stiprus jos ryšys su M. K. Čiurlionio kūryba užsimezgė 2022 m., kai ji, kuruodama parodą „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ Londono Dalvičo paveikslų galerijoje, pirmą kartą plačiai pristatė Čiurlionio kūrybą Jungtinėje Karalystėje. Šis projektas sulaukė didžiulio tarptautinio susidomėjimo, o K. Soriano įsitraukimas į Čiurlionio palikimo sklaidą išaugo į ilgalaikį bendradarbiavimą su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
Parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ aplankė daugiau nei 77 tūkst. lankytojų iš Japonijos, JAV, Latvijos, Estijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ir kitų šalių, joje buvo pravesta apie 400 edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 9 tūkst. lankytojų.
Parodos edukacija taip pat keliavo į Kanados, Švedijos, Liuksemburgo, Anglijos, Portugalijos, Lenkijos lietuvių bendruomenes.
Renatas Žyla, „Nemo“ plausto kapitonas, vietinių kelionių „Nemo kelionės“ Nemunu organizatorius
Jau dešimt metų „Nemo kelionės“ kviečia žmones patirti Lietuvą iš upės perspektyvos. Renatas Žyla – pirmasis ir iki šiol vienintelis žmogus Lietuvoje, sukūręs lietuvišką kruizą per visą Nemuną, jungiantį Dzūkiją, Birštoną, Kauno marias, Panemunės pilis ir Kuršių marias. Dėl šios priežasties R. Žyla yra vadinamas „Nemuno ambasadoriumi“.
Kelionės rankų darbo plaustu „Nemo“ yra savotiška patyriminio turizmo forma, kuri įkūnija siekį keliauti lėtai, tvariai, su pagarba gamtai ir vietos bendruomenėms. Įdomu, kad, pasak R. Žylos, „Nemo“ plaustas yra vienintelis tokio tipo laivas Lietuvoje, galintis saugiai plukdyti žmones tais Nemuno ruožais, kur tradicinė laivyba iš principo neįmanoma dėl gylio, srovių ar reljefo. Tai leidžia keliautojams pamatyti Nemuną tokį, kokio kiti laivai šiuo metu pasiekti negali.
Šiemet „Nemo kelionės“ surengė 20 skirtingos trukmės kruizų, kelionę plaustu išbandė apie 250 žmonių.
Už pasirinktus nominantus balsuoti galima svetainėje www.turizmo-sekmingiausieji.lt vieną kartą iki 2026 m. sausio 11 d. imtinai. Daugiausia balsų surinkę nugalėtojai bus paskelbti 2026 m. sausio 29 d. „Turizmo sėkmingiausieji 2025“ renginio metu. Jis vyks po tarptautinio turizmo forumo „Designing Travel – What’s Next in 2026?“ Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, tarptautinės turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodos „Adventur 2026“ išvakarėse.