Bekofeinių kavų įkūrėja Viktorija: kokią kavą gėrė Jonas Basanavičius?

Laidos vedėja Akvilė Žirgulytė šįkart susitinka su bekofeinių „Dvaro kavų“ įkūrėja Viktorija Gorbatenko, kuri iš laukinių augalų ir vietinių žaliavų gamina gilių, kiaulpienių bei kitų augalų kavą. Tai ne tik gėrimas, bet ir istorija apie paveldą, šeimą bei sąmoningą pasirinkimą.

Viktorijos kelias prasidėjo dar vaikystėje, vasaromis pas močiutę kaime, kur gamta buvo neatsiejama kasdienybės dalis.

„Mes eidavome žoliauti, rinkti, pažinti. Buvo toks natūralus suvokimas, kad viskas yra panaudojama – nuo pradžios iki galo“, – pasakoja ji.

Šiandien tas pats principas virsta šiuolaikišku produktu – gėrimais, kurie primena kavą, tačiau yra gaminami iš vietinių, dažnai laukinių ingredientų: gilių, kiaulpienių šaknų, lubinų ar cikorijų.

Kiekvienas puodelis – tai ne tik receptas, bet ir nuolatinis eksperimentas. Gilių kavos gamyba priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl procesas kasmet kinta.

„Kiekvieni metai yra skirtingi. Turime testuoti, kiek virti, kiek skrudinti, kad išgautume tinkamą skonį ir pašalintume taninus“, – aiškina Viktorija.

Rezultatas – netikėtas ir daugiasluoksnis skonis, kuris stebina net pirmą kartą ragaujančius.

„Užuodžiu kažką panašaus į kakavą… gal riešutus? Bet iš skonio niekada nepasakyčiau, kas tai yra“, – stebisi laidos vedėja Akvilė degustacijos metu.

Viktorijos kuriami gėrimai – ne naujovė, o sugrįžimas prie senųjų tradicijų. Pasak jos, tokie ingredientai kaip gilės ar kiaulpienės buvo naudojami dar akmens amžiuje.

„Laužavietėse randama skrudintų gilių, kiaulpienių, varnalėšų pėdsakų. Tai buvo lengvai prieinami ir maistingi ištekliai“, – pasakoja V. Gorbatenko.

Ši tradicija išliko ir gerokai vėliau. Tarpukario Lietuvoje kava dažnai reiškė visai ne kavos pupeles.

„Žmonės sakydavo: einam kavos, bet tai būdavo cikorijų ar gilių kava. Net tokios asmenybės kaip Jonas Basanavičius beveik nevartojo kavos pupelių“, – pabrėžia Viktorija.

Be kultūrinės vertės, tokie gėrimai turi ir aiškų aplinkosauginį pranašumą. Vietinės žaliavos leidžia sumažinti transportavimo poveikį ir išvengti intensyvios žemdirbystės.

„Viską turime čia, Baltijos regione – nereikia gabenti iš tolimų šalių. Tai reiškia mažesnes CO₂ emisijas“, – sako Viktorija.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į platesnį poveikį:

„Gerdami tokias kavas išvengiame miškų kirtimo plantacijoms ir socialinių įtampų, susijusių su globalia kavos rinka.“

Laidoje taip pat lankomasi Rietave, kur su ekologe kalbama apie rūšiavimo situaciją savivaldybėje. Pasak jos, gyventojams jau sudarytos visos sąlygos rūšiuoti atliekas – individualių namų savininkai naudojasi stiklo ir pakuočių konteineriais, o daugiabučių gyventojams įrengtos modernios pusiau požeminės aikštelės.

Vis dėlto, anot specialistės, vien infrastruktūros neužtenka.

„Gyventojams dar trūksta aiškios informacijos, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Jos yra daug, tačiau žmogui ne visada lengva ją surasti“, – sako ji.

Laidoje primenama ir viena dažniausių rūšiavimo klaidų – gyventojai vis dar mano, kad pakuotes būtina kruopščiai išplauti. Specialistai pabrėžia, jog pakanka pašalinti maisto likučius ar skysčius – plauti jų nebūtina.

Trečiojoje laidos dalyje dėmesys skiriamas šilumos ūkiui ir energijos vartojimui. UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktorius Marius Žilius pasakoja, kad įmonės veikla apima ne tik šilumos tiekimą Vėžaičiuose, bet ir kasdienę pagalbą Klaipėdos rajono seniūnijoms – kelių priežiūrą, želdinių tvarkymą, paviršinių lietaus nuotekų tinklų eksploatavimą bei kitus infrastruktūros darbus.

Kalbėdamas apie energijos efektyvumą, jis pabrėžia, kad didžiausi pokyčiai vyksta modernizuojant šilumos sistemas, tačiau ne mažiau svarbi ir pačių pastatų renovacija.

„Rajono valdžia investuoja į efektyvesnes šilumos sistemas, tačiau pastato renovacija dažnai kainuoja daugiau nei naujo katilo įrengimas, todėl šis procesas vyksta lėčiau“, – sako M. Žilius.

Anot jo, patikimas šilumos tiekimas ypač svarbus ligoninėms, mokykloms ir darželiams, todėl tokiose įstaigose visuomet pasirūpinama rezerviniais katilais.

Laidoje kalbama ir apie gyventojų atsakomybę saugant aplinką. Pasak M. Žiliaus, nepaisant gerėjančios atliekų surinkimo infrastruktūros, rajone vis dar pasitaiko pamiškėse išmestų padangų, plastiko ar statybinių atliekų.

„Norėčiau palinkėti sąmoningumo – galvokime ne tik apie save, bet ir apie tai, ką paliksime ateities kartoms. Taip pat būkime atsakingi energijos vartotojai ir taupykime ten, kur galime“, – ragina jis.

Šios kavos – tai ne tik alternatyva kofeinui, bet ir kvietimas keisti požiūrį į vartojimą, tradicijas bei ryšį su aplinka.

„Kartais nesinori kofeino, bet norisi išlaikyti patį ritualą – susėsti, pabūti kartu, išgerti kavos“, – sako Viktorija.

Laida „Švarūs miestai“ rodoma kiekvieną šeštadienį 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir kviečia žiūrovus atrasti, kaip net paprasčiausi kasdieniai pasirinkimai – nuo to, ką geriame, kaip rūšiuojame atliekas iki to, kaip naudojame energiją – gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos.