Atvykome keturiese, mūsų vaikai labai norėjo išbandyti naujus nusileidimo takelius. Mes su vyru planavome ramiai pamirkti sūkurinėse voniose, bet vaikai ir mus įtraukė į ekstremalesnes pramogas. Sakė – privalome išbandyti, kitaip vadins bailiais.
Gal ir protinga būtų pradėti nuo paprasčiausių takelių, bet, kad nebūtume bailiai, iškart lipome į patį aukščiausią – „Kruizą“. Juk ten galima leistis visai šeimai – keturiese ant didžiulės keturvietės padangos. Teko palaukti eilutėje, kol pagaliau leidomės į 210 metrų ilgio drąsos išbandymą, bet buvo verta. Oho, kiek ten adrenalino prisigamino per tą minutę!
Spalvingas, kosminę erdvę primenantis platus tunelis su net 3 metrų skersmens kalniuku pradžioje nuteikia labai smagiai, bet po kelių sekundžių pasigirsta šūksniai, išduodantys emocijas. Rodos, krinti į bedugnę, papuoli į jūros bangas, kurios tave talžo į visas puses. Vos tik atgauni kvapą, ir dar vienas toks pat pakartojimas.
Susiję straipsniai
Nusileidome sėkmingai, vaikai džiūgavo iš laimės ir vėl kilo į tą patį takelį nusileisti dviviete padanga, o mes su vyru supratome, kad ekstremalumo mums pakako – įrodėme vaikams, kad ne bailiai esame, ir ėjome išmėginti dar vienos naujienos – mažiau ekstremalaus „Šėlsmo“.
Šis mums buvo pats tas – galėčiau leistis juo daugybę kartų, tikras malonumas. Saulės šviesa, lydinčios šypsenėlės, iš anksto matyti, kur sulaikyti kvėpavimą, – ir smagus nusileidimas 203 metrų ilgio takeliu.
Taip patiko, kad norėjome išbandyti ir kitus takelius, palyginti juos. Dar nusileidome „Srautu“, kuris atviras ir pasirodė jau visai neekstremalus po pirmų dviejų.
Tokiu gali leistis ir patys nedrąsiausi – tikrai nieko baisaus, vien tik smagumas.
Buvome pasirinkę 4 valandų bilietus, tad norėjosi dar paplaukioti sraunioje upėje, pajusti bangų mūšą jūrą primenančiame baseine, o galiausiai pasilepinti pirtyse ir sūkurinėse voniose. Nusipirkome gėrimų – kas šaltos kavos, kas naminio limonado ar kokteilių, pamirkome baseinuose, pasišildėme įvairiose pirtyse, kol pasijutome visiškai atsipalaidavę.
Kai pirštai ėmė raukšlėtis įspėdami, kad pradedame virsti į vandenius, buvo likęs pusvalandis iki mūsų lankymosi laiko pabaigos. Kaip tik tiek, kiek reikia susiruošti išeiti ir išsidžiovinti plaukus.
Išėjome tokie atsigavę, kaip po gerų atostogų, nors praleidome tik keturias valandas. Audra buvo aprimusi, o mes baisiai išalkę. Tad susiradome vietą, kur prisikirtome iki soties, ir iki visiškos laimės daugiau nieko netrūko.
Grįžome namo laimingi, patyrę naujų įspūdžių ir kartu pailsėję. Jau kitą rytą vaikai klausė, kada vėl galėsime važiuoti į Druskininkus. „Greitai“, – pažadėjome, nes ten tikrai rasime smagios veiklos, kad ir kada atvyktume ir kaip nuspręstume praleisti laiką.
Norime sušilti – pirtys ir vandens parkas, norime sveikatintis – Druskininkų gydykla, sanatorijos, „Snow Arena“ – kitoks ekstremalumas – kalnai ir šaltukas. O kiek dar miesto renginių, pasivaikščiojimų parkais ir kvėpavimo švariu pušyno oru... Kas kartą buvo Druskininkuose, tikrai čia sugrįš. O kas dar nebuvo – rekomenduoju atrasti šį turtingą Dzūkijos kraštą.