Būtent nesustoti ir toliau keliauti po Lietuvą kviečia „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Kelionės tikslas“. Šį kartą jos vedėjai Ingrida Kazlauskaitė ir Egidijus Vaškelevičius išsiruošė į Mažeikių rajoną – kraštą, kuris, kaip paaiškėjo kelionės metu, gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei daugelis tikisi.
Mažeikiai, Seda, Renavas ir Viekšniai – keturios skirtingos stotelės ir keturios visiškai kitokios patirtys. Čia laukė baltų genčių istorija, išskirtiniai muziejai, XIX amžiaus dvaro prabanga, senoji farmacija, žemaitiški skoniai ir edukacijos, kuriose vien stebėti neužtenka – tenka pasiraitoti rankoves ir viską išbandyti patiems.
„Po Lietuvą keliaujame tikrai daug, todėl kartais atrodo, kad nustebinti bus vis sunkiau. Tačiau Mažeikių rajonas parodė, kad Lietuvoje vis dar yra daugybė vietų ir istorijų, apie kurias žinome per mažai. Man ši kelionė labiausiai patiko savo įvairove – per vieną dieną gali pabūti muziejuje, išsivirti žemaitišką košę, užsukti į dvarą, išsikepti pyragą, o paskui atsidurti autentiškoje senojoje vaistinėje. Ir visa tai – viename rajone“, – įspūdžiais dalijasi laidos vedėjas Egidijus Vaškelevičius.
Susiję straipsniai
Ką Mažeikių krašte būtina pamatyti? Klausė ir vietinių, ir rajono merės
Atvykę į Mažeikius laidos vedėjai nusprendė maršruto nesusidėlioti vien pagal turistinius žemėlapius. Ingrida ir Egidijus išėjo į miesto gatves ir vietinių gyventojų bei sutiktų turistų klausė paprastai – ką parodytumėte žmogui, kuris į Mažeikių rajoną atvyko pirmą kartą?
Atsakymų netrūko. Vieni siūlė muziejus, kiti – dvarus, Viekšnius, Sedą, gamtą ar vietas, su kuriomis susijusios svarbios krašto istorijos.
Laidos vedėjai susitiko ir su Mažeikių rajono savivaldybės mere Rūta Matulaitiene. Mažeikiai yra merės gimtasis kraštas – čia ji gimė, augo, gyvena ir dirba.
Pokalbio metu kalbėta ne tik apie šiandienius Mažeikius, bet ir apie visą rajoną – kuo jis gyvena, kaip keičiasi ir kodėl keliautojui verta neapsiriboti vien Mažeikių miestu.
Merė laidos vedėjams pristatė krašto išskirtinumą ir vietas, kurios geriausiai atskleidžia jo charakterį – nuo istorinio ir kultūrinio paveldo iki dvarų, muziejų, miestelių, edukacijų ir vietinių skonių.
Ir pasirinkti čia tikrai yra iš ko – Mažeikių krašto turistinių objektų sąraše šiandien pateikiama dešimtys lankytinų vietų, tarp jų muziejai, dvarai, gamtos, architektūros, istorijos ir archeologijos objektai.
„Kartais važiuodami per Lietuvą ieškome vieno įspūdingo objekto, prie kurio galėtume padėti varnelę – buvau. O čia supranti, kad Mažeikių rajono stiprybė yra visuma. Miesteliai, žmonės, istorijos ir skirtingos patirtys susijungia į vieną kelionę. Mane labiausiai nustebino, kiek daug čia galima ne tik pamatyti, bet ir pačiam patirti“, – pasakoja Ingrida Kazlauskaitė.
Mažeikių muziejuje – tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių
Pirmoji rimtesnė pažintis su krašto istorija laukė Mažeikių muziejuje.
Čia regiono praeitis nėra vien daiktai už stiklo. Muziejus siūlo istorines ir etnografines edukacines programas – nuo senųjų amatų, liaudies meno ir kasdienybės iki Mažeikių krašto istorijos, baltų genčių, archeologinių radinių ir papuošalų.
Viena muziejaus archeologijos ekspozicijų net pavadinta „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“.
Tai itin taikliai apibūdina šio krašto istorinę padėtį – skirtingų baltų genčių palikimas čia susilieja į daugiasluoksnę regiono istoriją.
Ingrida ir Egidijus muziejuje neapsiribojo vien eksponatų apžiūra – patys įsitraukė į edukaciją.
„Mėgstu muziejus, kurie ne tik pasako, kas buvo, bet leidžia istoriją pajusti. Kai pats kažką išbandai, palieti, pradedi klausinėti – viskas iš karto tampa gyva. Ir tada supranti, kad Mažeikių krašto istorija tikrai nėra keli sakiniai vadovėlyje“, – sako Ingrida.
Mažeikių muziejus tapo gera pradžia suprasti kraštą, o kita stotelė parodė, kad Žemaitijos istoriją galima ne tik pamatyti, bet ir... paragauti.
Sedoje – košė, apie kurią daugelis net nėra girdėję
Iš Mažeikių kelias vedė į Sedą.
Čia, prie Varduvos upės, stovi istorinis Sedos vandens malūnas. Šaltiniuose buvęs Sedos dvaro, Sapiegų, malūnas ir jo užtvanka minimi dar 1613 metais. Tuomet malūnas buvo medinis, o XIX amžiaus pradžioje jo vietoje pastatytas mūrinis.
Tačiau Ingridos ir Egidijaus Sedoje laukė ne vien istorija.
Sedos kultūros centro komanda vedėjams paruošė tikrą žemaitišką išbandymą – pusmarškonės košės virimo edukaciją.
Pavadinimas ne vienam gali būti negirdėtas. Sedos kultūros centras pasakoja, kad XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje pusmarškonė košė Žemaitijoje buvo vienas dažniausių pusryčių valgių. Ji būdinga Vakarų Lietuvos regionui ir neturėtų būti painiojama su šilkine, paprasta bulvių ar miltų koše.
Dar svarbiau – tradicija čia ne tik prisimenama. Sedos pusmarškonei košei suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas.
Edukacijos metu visas procesas prasideda nuo bulvių skutimo ir baigiasi tuo, ko visi laukia labiausiai – degustacija.
Todėl televizijos vedėjams teko ne pozuoti prie puodo, o iš tiesų kibti į darbus.
„Aš žemaitis, bet prisipažinsiu – net ir mane galima nustebinti žemaitiška virtuve. Pusmarškonė yra būtent toks atvejis. Paprasti produktai, sena tradicija, bet rezultatas – labai geras. Man patiko ir tai, kad čia ne tiesiog atneša lėkštę paragauti. Pirmiausia pats turi prisidėti, o tada, matyt, ir skonis visai kitoks“, – juokiasi Egidijus.
Verdiktas po degustacijos buvo trumpas – sotu, skanu ir labai žemaitiška.
Renavo dvaras slepia kur kas daugiau nei gražius rūmus
Po žemaitiškų skonių kelionė tęsėsi į vieną įspūdingiausių Mažeikių rajono objektų – Renavo dvaro sodybą.
Renavo dvaro ansamblis suformuotas XIX amžiuje ir priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Dabartiniai mūriniai rūmai barono Antano Rionė iniciatyva pastatyti 1830–1833 metais.
Būtent Antanas Rionė ypač išplėtojo dvaro ūkį, pastatė reprezentacinį ansamblį ir išgarsino Renavą savo parku.
O dvaro istorijoje yra ir netikėtų detalių.
Dvare virė aktyvus kultūrinis gyvenimas – čia koncertavo orkestrai, lankėsi to meto menininkai, rašytojai bei visuomenės veikėjai.
Taigi už gražaus fasado slypi gerokai daugiau istorijų, nei galima tikėtis pirmą kartą įžengus pro rūmų duris.
Tačiau „Kelionės tikslo“ vedėjai į Renavą atvyko ne tik vaikščioti po sales ir klausytis istorijų.
Jų laukė dar viena gardi užduotis – obuolių pyrago kepimas.
Tešla, obuoliai, pasiruošimas, kepimas ir po rūmus pasklidęs kvapas – visame procese Ingrida ir Egidijus dalyvavo patys. O tokios edukacijos finalas, žinoma, gali būti tik vienas – savo darbo rezultatą būtina paragauti.
„Renavas mane nustebino. Atvažiuoji tikėdamasis gražių rūmų ir parko, o pradėjęs klausytis supranti, kiek istorijų čia telpa. O kai dar pats išsikepi pyragą, dvaras tampa nebe objektu, kurį apėjai per valandą, bet vieta, kurią prisimeni per emociją, kvapą ir skonį“, – įspūdžiais dalijasi Ingrida.
Viekšniuose – vieta, kurioje laikas tarsi sustojo
Kai jau galėjo pasirodyti, kad Mažeikių kraštas visus savo netikėtumus išdalijo, kelionė pasuko į Viekšnius.
Čia laukė viena neįprasčiausių viso maršruto vietų – Viekšnių vaistinės muziejus.
Ir tai nėra tiesiog muziejus su keliomis senomis vaistų dėžutėmis.
Viekšniuose išlikusi autentiška XIX amžiaus antroje pusėje įkurta vaistinė, veikianti dar XVIII amžiaus antroje pusėje statytame name.
Tai vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje su išlikusiomis vaistininkų šeimos gyvenamosiomis patalpomis ir paties vaistininko ranka rašyta vaistinės istorija.
Muziejų sudaro farmacijos, XX amžiaus pirmosios pusės inteligento buities ir vaistažolių sodo ekspozicijos.
Čia išlikę vaistinėje dirbusių farmacininkų daiktai, specialūs baldai, vaistų gamybos prietaisai, indai, įrankiai ir seni receptai.
Kai kurie eksponatai šiandien skamba beveik neįtikėtinai. Tarp muziejaus retenybių minimas net Simono Daukanto vardu išrašytas receptas nuo skaudulių.
„Čia buvo tas momentas, kai vis klausinėjau: „Palaukit, čia tikrai taip buvo?“ Senoji farmacija visiškai kitokia, nei mes ją įsivaizduojame šiandien. Tie indai, receptai, priemonės, vaistinės kambariai – atrodo, kad kažkas tiesiog uždarė duris prieš daugiau nei šimtą metų, o tu dabar jas atidarai“, – pasakoja Egidijus.
Tačiau ir Viekšniuose vedėjai neliko vien stebėtojais.
Prie muziejaus atkurtame vaistažolių sode auginami vaistiniai ir prieskoniniai augalai, o muziejuje rengiamos edukacijos „Pažintis su vaistažolių sodu“ ir „Vaistažolės nuo sodo iki puodelio“.
Tad Ingridos ir Egidijaus laukė kvapni pažintis su žolelėmis, jų savybėmis, panaudojimu ir istorijomis.
Viekšnių vaistinės muziejaus reikšmė peržengia ir Mažeikių rajono ribas – 2026 metais paskelbta apie jo įtraukimą į Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kultūros kelią, vienijantį farmacijos ir botanikos paveldo vietas skirtingose Europos valstybėse.
„Man ši vieta buvo vienas didžiausių kelionės netikėtumų. Galvoji – vaistinės muziejus, kiek ten gali būti įdomu? O tada pradedi uostyti žoleles, žiūrėti senus receptus, klausytis istorijų ir supranti, kad čia gali praleisti gerokai daugiau laiko, nei planavai“, – šypsosi Ingrida.
Mažeikiai, Seda, Renavas ir Viekšniai – viena kelionė, daugybė istorijų
Keturios stotelės – ir nė viena nepanaši į kitą.
Mažeikiuose – baltų genčių ir krašto istorija. Sedoje – senas vandens malūnas ir tautinio paveldo pusmarškonė. Renave – XIX amžiaus rūmai, parkas, baronų istorijos ir obuolių pyrago kvapas. Viekšniuose – autentiška vaistinė, seni receptai ir vaistažolių sodas.
Būtent ši įvairovė tapo didžiausiu Ingridos ir Egidijaus kelionės po Mažeikių rajoną atradimu.
„Po šios kelionės dar kartą supratau vieną dalyką – mes kartais labai gerai žinome, ką aplankyti užsienyje, bet daug prasčiau pažįstame tai, ką turime Lietuvoje. Mažeikių rajonas tikrai vertas ne pravažiavimo, o atskiros kelionės. Ir, manau, mes parodėme tik dalį to, ką čia galima atrasti“, – sako Egidijus Vaškelevičius.
Vasara baigiasi, tačiau Lietuva nuo to netampa mažiau įdomi.
Keičiasi spalvos, oras ir kelionių ritmas, o galbūt būtent todėl prasidedantis ruduo yra puikus metas rinktis mažiau pažįstamus Lietuvos miestus ir miestelius, klausytis jų istorijų, ragauti vietinius skonius ir atrasti vietas, pro kurias anksčiau tiesiog pravažiuodavome.
O Mažeikių rajonas – viena iš tų krypčių, kurią tikrai verta įtraukti į savo rudens kelionių žemėlapį.
Ką dar Mažeikių krašte atrado Ingrida Kazlauskaitė ir Egidijus Vaškelevičius – žiūrėkite jau šį šeštadienį 10.00 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kelionės tikslas“.