Rudens spalvos atsiskleidžia kelionėse po Lietuvą: lankytinos vietos, kultūriniai atradimai, įspūdingos šventės

Šiame straipsnyje siūlome paskaityti apie Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Varėnos rajono, Anykščių, Biržų ar Zarasų krašto lankytinas vietas bei Pakruojo, Krikštėnų, Salų dvarų, o taip pat Žemaičių dailės muziejaus, esančio Plungėje, pasiūlymus.

Pakruojo dvaras kiekvienu metu laiku yra apgaubtas vis kitu žavesiu, kuris kaskart traukia sugrįžti. Lankymasis rudenį sužavės ne tik spalvingos gamtos grožiu, tačiau įtrauks ir į unikalų derliaus festivalį bei pirmą kartą vyksiančias konkūrų varžybas.

Rugsėjo 5-ąją Pakruojo dvare pirmą kartą vyks „Pakruojo dvaro taurė“ – konkūrų varžybos, subursiančios žirginio sporto profesionalus, mėgėjus ir šio sporto gerbėjus. Pagrindiniu dienos akcentu taps skirtingo sudėtingumo konkūrų rungtys – nuo kartelių rungties patiems mažiausiems dalyviams iki aukštesnio lygio varžybų, kuriose bus kovojama dėl Pakruojo dvaro taurės.

Varžybos vyks profesionalioje, konkūrų standartus atitinkančioje aikštėje, o raitelių pasirodymus vertins kvalifikuoti Lietuvos žirginio sporto teisėjai. Tačiau „Pakruojo dvaro taurė“ bus daugiau nei sporto varžybos – lankytojų lauks „hoby horse“ rungtys, laisvojo jojimo programa ir kitos veiklos, o visą dieną bus galima praleisti dvaro erdvėse, mėgaujantis rudens gėlių grožiu.

Rugsėjo 19–20 d. dvaras kvies į vieną linksmiausių rudens švenčių – „Bumbulines“, kurias galima vadinti tikra dvaro ūkio tradicijų ir krašto aludarystės švente. Istoriškai Pakruojo dvaras garsėjo dideliu ir klestinčiu ūkiu, o darbų pradžią ir pabaigą lydėdavo didelės iškilmės.

Šią tradiciją dvaras atgaivina šiandien: baronai von der Roppai kadaise už gerą darbą dėkodavo dvaro darbininkams – bumbulams – surengdami šventę ir sukviesdami geriausius krašto aludarius. Šiemet „Bumbulinėse“ laukia gyva muzika ir kapelų pasirodymai, krašto aludarių tradicijos ir skalsi puta, rudens kermošius, šeimų bei mažųjų varžytuvės, tradicinės dvaro rungtys ir III-asis cepelinų valgymo čempionatas.

Šventės dalyviai bus kviečiami susiburti prie vieno ilgo stalo, o norintys galės ne tik linksmintis, bet ir pasinerti į XIX a. dvarišką gyvenimą – aplankyti rūmus, bravorą, spirito varyklą, amatininkus, Panoptikumą bei susipažinti su dvaro ūkio gyventojais. „Bumbulinės“ taps ir simboliniu gėlių sezono finalu – rudeniška gėlių gausa dvare susijungs su muzika, maistu ir amatais.

_____________

Krikštėnų dvaras – gamtos apsuptyje tarp Ukmergės ir Vilniaus įsikūrusi žavinga susitikimų vieta. Visą vasarą kaupęs privačių švenčių prisiminimus, rudenį dvaras plačiai atveria duris lankytojams. Rugsėjo ir spalio mėnesį dvaro vidaus erdvėse organizuojamos Sekmadienio puotos. Tai lėtas, dvariškai prabangus ir gardžiausiais skoniais prisotintas laikas Krikštėnų dvare. Į puotą atvykusius svečius pasitinka dvaro guvernantė Marcelė arba ekonomė Faustina, kurios dalijasi įtaigiomis ir laiko subrandintomis buvusių dvaro gyventojų istorijomis.

Tris valandas trunkančioje dvariškoje popietėje skamba gyva instrumentinė muzika, mažieji randa veiklos jiems įkurtame kambaryje arba dvaro parke, o popietės centre atsiduria gardžiausiais valgiais nukloti stalai, kuriuos ruošia „Roko virtuvė“.

Dvaro šeimininkės kiekvienai puotai pasiūlo keletą karštųjų patiekalų, gausybę šaltų užkandžių, karštųjų ir gaiviųjų gėrimų bei desertų, kuriais kiekvienas puotos svečias mėgaujasi tiek, kiek telpa. Sekmadienio puota Krikštėnų dvare – tai išskirtinė dovana sau, artimiesiems, draugams. Artimiausios Sekmadienio puotos vyks rugsėjo 13 d. ir spalio 11 d. Prieš atvykstant į puotą, būtina įsigyti bilietą ir rezervuoti stalelį.

Praūžus puotoms ir besibaigiant jaukiam rudeniui, Krikštėnų dvare prasideda stebuklingas Kalėdų laukimas. Lapkričio 27 d. jau ketvirtus metus duris atvers „Kalėdos dvare“ – Kalėdų parkas ir Kalėdų Senelio rezidencija, kasmet sukviečianti tūkstančius lankytojų. Šiemet Kalėdų parką apgaubs cirko magija: čia rasite cirko palapinę ir profesionalius pasirodymus joje, paslaptingą aiškiaregę ir būrį nuotaikingų klounų, didžiulius gyvūnus ir iliuzijų kambarius, vaikų edukacijų erdvę ir tikrų tikriausią Kalėdų Senelį.

Visas dvaras ir dvaro parkas taps didžiule magiška Kalėdų pasaka, kurioje laukia įspūdingi artistų pasirodymai, tūkstančiai švieselių ir žavingų dekoracijų bei neužmirštami nuotykiai! Ketvirtadienis šiame parke – šviesos ir gerumo diena, kuomet senjorai, neįgalieji ir socialinę atskirtį patiriantys vaikai „Kalėdas dvare“ gali patirti nemokamai.

Tad visą rudenį ir žiemą Krikštėnų dvaras laukia lankytojų, pasiruošęs apgaubti jaukumu, magiškomis istorijomis bei skaniausiais potyriais! Savo laiką pažinčiai su Krikštėnų dvaru galite pasirinkiti čia.

_____________

Rugsėjis švelniai pratęsia vasarą ir yra puikus mėnuo keliauti ir pažinti dar neatrastas Varėnos apylinkų vieteles.

Miškų ir grybavimo mylėtojams. Visi žino, kad rugsėjis – pats svarbiausias mėnuo grybautojams, nes būtent tada, tikėtina, galma sulaukti gardžiųjų baravykų. O kad grybavimas būtų smagesnis, dalyvaukite tradiciniame Lietuvos grybavimo čempionate Žiūruose, kuris įvyks Varėnos „Grybų šventės“, vyksiančios rugsėjo 12 d. metu.

Tad surinkite 4 draugų komandą, pasiimkite po pintą krepšį, sėskite į mašiną ir – pirmyn pasivaikščioti po nuostabius Žiūrų kaimo miškus. O kad būtų dar smagiau, aprenkite savo komandą išskirtinais, smagiais kostiumais – tokių komandų laukia prizai ir apdovanojimai čempionato finiše.

Svarbus tvarumo akcentas: čempionato organizatoriai kviečia ne tik varžytis, kas surinks daugiau grybų, bet ir rūpintis gamta – kiekvienas dalyvis turi su savimi turėti po šiukšlių maišą ir į finišą atskubėti, palikęs gamtą švaresnę.

Pagrindinė visos Lietuvos šventė rudenį. Varėna tradiciškai kviečia visus į „Grybų šventę“, per beveik keturis dešimtmečius tapusią Dzūkijos simboliu. Rugsėjo12 d. grybautojams ir grybų valgytojams tarptautinė Varėnos grybų šventė sukurs ypatingą renginį – „Miško pasaką“. Joje susipins gamta, senosios tradicijos, kultūra ir bendruomeniškumas. Visą dieną Varėnoje veiks smagi mugė, vyks ūkininkų turgeliai ir tradicinės grybienės bei kitų dzūkiškų valgių degustacijos.

Lauks ir plati kultūrinė programa: edukacijos ir amatininkų pristatymai, vakare – smagus koncertas su Petunija, „Sisters On Wire“, „Žemaitukais“, DJ Jovani. Jei negrybaujate, o tik norite smagiai praleisti laiką, atvykite traukiniu – tai tvariausias keliavimo būdas po Lietuvą.

Nauji dviračių maršrutai. Dviratininkams rugsėjis puikus metas prasilėkti po miškus. Tad kviečiame išbandyt naujus dviračių maršrutus, kuriuos patogiai galite naudoti, apsilankę Varenavisit.lt svetainėje. Maršrutai driekiasi įvairiose Dzūkijos vietose – galima startuoti Merkinėje ar atvykus traukiniu – Naujuosiuose Valkinikuose. Jie tęsiasi per Panarą, Liškiavą, Zervynas ir kitas nuostabias Dzūkijos vietoves.

Kulinarinės kelionės. Jei mėgstate pasmaguriauti, esate kviečiami į kulinarinę kelionę po Varėnos kraštą. Apsilankykite Dargužių kaimo „Sūrininkų namuose“ – čia kasdien gaminamas išskirtinės kokybės patiekalai, kurie nustebins ir didžiausius gurmanus.

Šilų dzūkų krašto gilumoje, Marcinkonių kaime jau metus veikia kavine „Pamislyk ir užeik“. Rankų darbo koldūnai su įvairiais įdarais garsėja jau plačiai, savaitgaliais susirenka būriai norinčių paragauti. Čia kasdieną kepami švieži pyragai su sezoninėmis gėrybėmis.

Keliaudami po Dzūkiją būtinai užsukite ir į vietinius turgelius: savaitgaliais Naujuosiuose Valkininkuose, šalia geležinkelio pervažos, paskutinį mėnesio penktadienį – Senojoje Varėnoje, šalia turizmo ir veslumo centre „Korys“, nepraleiskite ir miestelių bei kaimų švenčių. Čia galite gauti autentiškų šviežių gaminių, kuriuos augina, gamina, kuria vietiniai Varėnos rajono gyventojai.

__________

Klaipėda rudenį turi vieną privalumą – jai nebereikia konkuruoti dėl dėmesio su vasaros saule ir paplūdimiu. Atsiranda daugiau laiko pačiam miestui: jo istorijai, kultūrai, renginiams ir vietoms, kurias vasaros šurmulyje kartais praeiname nepastebėję.

Rugsėjį – ekskursijų daugiau nei pakanka. Rugsėjis ypač tinkamas norintiems Klaipėdą pažinti kitaip. Europos paveldo dienoms skirtos dvi ekskursijos: rugsėjo 19 ir 25 d. „Iš aukštai matyti daugiau: Klaipėdos paveldo ženklai“ leis į miesto istoriją pažvelgti iš aukščiau, o rugsėjo 23, 24 ir 27 d. „Už vartų: Klaipėdos kiemų istorijos“ atvers senamiesčio kiemus ir jų istorijas.

Visą rugsėjį, šeštadieniais ir sekmadieniais, „Klaipėdos raudonų plytų istorijos“ kvies į vis kitokias ekskursijas – nuo istorinių pastatų ir universiteto miestelio iki „Memel Automuseum“ ar Friedricho pasažo. Rugsėjo pabaigoje vyks Pasaulinės turizmo dienos renginiai – lankytojų lauks ekskursija su keturkojais, pasivažinėjimas pažintiniu miesto traukinuku ir kitos veiklos. Rudenį planuojamos ir „Pastatai kalba“ ekskursijos.

Rudens kalendoriuje – ir šventės. Rugsėjo 25–26 d. vyksiantis „Oktoberfestas“ kvies rudenį pasitikti gyviau, o lapkričio 13–15 d. į senamiestį sugrįš jau šeštus metus vyksianti gastronominė ir ne tik – šventė „Šv. Martynas ir jo žąsys“. Senamiestyje netrūks Martyno legendos pasakojimų, žąsienos patiekalų, o vakarėjant miestą nušvies šviesos, muzikos ir ugnies reginiai.

Jaukiems rudens pasivaikščiojimams. Po vasaros Klaipėdos Skulptūrų parkas įgauna visai kitą nuotaiką – tarp rudens lapų išryškėja daugiau nei šimtas skulptūrų. Pasivaikščiojant galima išgirsti ir jų istorijas: dalis skulptūrų „prakalbo“, o nuskenavus QR kodus jų pasakojimų galima klausytis lietuvių ir anglų kalbomis.

Rudenį Klaipėdoje veiklos netrūks ir po stogu. Lietingą dieną verta užsukti į Pilies muziejų, kuriame šiemet lankytojams atvertas ir Pilies bokštas. Taip pat laukia Lietuvos jūrų muziejus, Laikrodžių, Kalvystės bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejai, o meno mėgėjų – Prano Domšaičio galerija ir KKKC Parodų rūmai.

________

Rudenį verta atvykti į Žemaičių dailės muziejų Plungėje, įsikūrusį XIX a. kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, kuriuos supa istorinis dvaro ansamblis ir spalvingas parkas. Čia susitinka dvaro istorija, menas, muzika ir rudenėjanti gamta.

Žemaičių dailės muziejuje lankytojų laukia įvairios parodos ir ekspozicijos – nuo Eglės Čėjauskaitės-Gintalės šiuolaikinės juvelyrikos parodos „UJEI 2“ iki istorinių ekspozicijų, keramikos, skulptūros bei Lietuvos ir Žemaitijos autorių tapybos parodų. Tai galimybė iš arčiau pažinti skirtingus kūrėjus, meno kryptis ir pajusti išskirtinę rūmų atmosferą.

Iki rugsėjo 26 d. dvare skambės XXI tarptautinio M. Oginskio festivalio muzika. Programoje – klasikinės muzikos koncertai, Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymai. Festivalio koncertai nemokami, tad apsilankymą muziejuje galima papildyti gyvos muzikos patirtimi ir festivalio atmosfera.

Rudenį parkas nusidažo ryškiomis spalvomis ir tampa puikia vieta pasivaikščiojimams. Parko takeliai veda pro tvenkinius, alėjas ir istorinius dvaro statinius, o spalvinga gamta suteikia aplinkai ypatingo rudeniško žavesio. Norintiems parką pažinti labiau, siūloma ekskursija su gidu, kurios metu galima sužinoti daugiau apie jo istoriją ir išlikusius objektus.

Išvyką galima pratęsti vos už 15 km – Bukantės dvarelyje įsikūrusiame Žemaitės memorialiniame muziejuje. Rašytojos gimtinėje galima artimiau pažinti Žemaitės gyvenimą ir XIX a. Žemaitijos kaimo buitį, aplankyti medžio skulptoriaus Stanislovo Riaubos ekspoziciją ir susipažįstant su žemaičių kulinariniu paveldu – paragauti cibulynės, kastinio bei spirginės. Autentišką viešnagės atmosferą papildo ir visur skambanti žemaičių kalba.

Plungė ir jos apylinkės rudenį kviečia sustoti, neskubėti ir patirti daugiau. Žemaičių dailės muziejuje laukia dvaro istorija, menas ir muzika, o Bukantėje – Žemaitės pasaulis ir autentiška Žemaitijos aplinka. Dvi skirtingos vietos, viena kelionė ir daugybė progų rudens dieną praturtinti kultūra, istorija ir naujais atradimais.

_____________

Ruduo Klaipėdos rajone – metas, kai gamta nusidažo ryškiausiomis spalvomis, o 4 vandenų kraštas kviečia keliauti, pažinti ir patirti. Nuo lietuvininkų kultūros iki rudens švenčių, nuo vaizdingų žygių iki naujų pažintinių takų – čia netrūksta idėjų rudens išvykai.

Pažinkite lietuvininkų gyvenimo būdą Doviluose. Ekskursijoje „Lietuvininkų gyvenimo būdas ir tradicijos“ istorija atsiskleidžia autentiškose vietose – senosiose kapinėse, bažnyčioje ir per vietos žmonių tradicijas. Programą pradėsite Klaipėdos rajono etninės kultūros centre, o kelionę užbaigsite Vanagų bažnyčioje, klausydamiesi Ievos Simonaitytės kūrybos ištraukų. Programa pritaikoma pagal jūsų poreikius. Ji puikiai tinka kolektyvams, senjorų grupėms, moksleiviams.

Krentant rudeniniams lapams – leiskitės į žygį „Kalnų takais“ Lapiuose. Kas sakė, kad dėl kalnų reikia važiuoti į Alpes? Atraskite Kalnų takus Lapiuose! Vaizdingos Žvelsos upės pakrantės, kalvos, miško takai ir legendomis apipintas Lapių piliakalnis leis pasijusti tarsi tikruose kalnuose. Rinkitės vieną iš dviejų skirtingo sudėtingumo trasų ir mėgaukitės rudens gamta.

Aplankykite šiemet atnaujintą Stepono Dariaus gimtinės-muziejaus ekspoziciją ir susipažinkite su vieno žymiausių Lietuvos lakūnų istorija. Sodyboje vedamos ekskursijos, edukacijos ir patyriminės veiklos, pristatomos parodos, vyksta kultūriniai renginiai. Čia galima švęsti įvairias šventes – netgi bernvakarius!

Rudens kelionę praturtins ir tradicinės šventės. Rugsėjo 12 d. Gargžduose vyks tradicinė Obuolių šventė „Rojaus sodai“. Lankytojų lauks mugė, kulinarinio paveldo gėrybės, šokiai, gyva muzika ir, žinoma, obuoliai – tikrieji šventės šeimininkai.

Rugsėjo 19 d. Dreverna kvies į rudens lygiadienio šventę „Ragu per dangų“ – kartu palydėti šviesųjį metų laiką ir pasitikti astronominį rudenį. Pamario gamtos apsuptyje čia susipins baltų tradicijos, ugnies apeigos, muzika ir teatras.

O rugsėjo 27 d., minint Pasaulinę turizmo dieną, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras kvies į naujų Gamtos takų aplink Gargždų ir Dovilų karjerus atidarymo žygį. Trys skirtingo ilgio žiediniai maršrutai leis atrasti netikėtus kraštovaizdžius, pažinti vietos gamtą ir sužinoti įdomių faktų apie šios teritorijos istoriją.

Daugiau idėjų rudens kelionėms – www.klaipedosrajonas.lt.

______________

Rudenį Marijampolė atsiskleidžia kaip miestas, kuriame dera menas, istorija, gamta, geras maistas ir laikas sau. Spalvingi parkai, Šešupės pakrantės, istoriniai pastatai ir kiemeliai bei MALONNY gatvės meno piešiniai sukuria vieną gražiausių miesto peizažų. Naujas 2026 m. rudens akcentas – spalį atidengiama miesto įkūrėjai grafienei Pranciškai Ščiukaitei-Butlerienei skirta skulptūra.

Atraskite Marijampolės žavesį ir tamsėjančiais rudens vakarais, kai miestas nušvinta ir tampa įkvepiančia erdve vakariniams pasivaikščiojimams, susitikimams ir nepamirštamiems įspūdžiams. Norintiems išgirsti šiurpių miesto istorijų, siūloma naktinė ekskursija tik suaugusiesiems „Išėjusiems negrįžti“, o naktinės Marijampolės architektūrą, apšviestas erdves, miesto spalvas ir romantišką vakaro nuotaiką galima atrasti gidės Jurgitos ekskursijoje „Naktinio miesto spalvos“.

Po pasivaikščiojimo galima skirti laiko pietums ar vakarienei miesto centre – čia rasite šiuolaikinės europietiškos virtuvės restoranų, jaukių kavinių bei desertinių.

2026-ieji Marijampolėje skirti Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms, todėl verta užsukti į jo memorialinį muziejų ir Vytauto Didžiojo parke atrasti naują interaktyvią skulptūrinę instaliaciją, prabylančią Prezidento balsu.

Rudens savaitgalį galima derinti ir su renginiais. Spalio 3-iąją į J. Basanavičiaus aikštę sugrįš tradicinė derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2026“. Iki rugsėjo 23 d. vyks tarptautinis klasikinės muzikos festivalis „Kultūros dienos 2026“, o spalio 1 – lapkričio 10 dienomis – tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės 2026“. Vienas ryškiausių rudeninės Marijampolės akcentų – Šviečiantis moliūgų parkas, kuris šiemet Poezijos parke žibės spalio 23–31 dienomis.

Jei rudeniškas oras nelepina, kelionę paįvairinkite sveikatinimosi procedūromis. Marijampolėje galima išbandyti šalčio sauną ir masažus, mineralinio vandens vonias, purvo aplikacijas, galvos ir plaukų SPA ar visai šeimai skirtas haloterapijos procedūras druskų kambaryje. Tai gera proga aktyvesnę pažintį su miestu papildyti ramesne, kūnui ir savijautai skirta patirtimi.

Daugiau informacijos ieškokite Marijampolės turizmo ir verslo informaciniame centre „SMART Marijampolė“ ar telefonu +370 642 23 003.

________

Anykščiai yra viena populiariausių ir universaliausių Lietuvos turizmo krypčių, garsi unikalia gamta, literatūriniu paveldu bei gausiomis aktyvaus laisvalaikio pramogomis. Čia atradimai laukia ir šeimų su vaikais, ir gamtos ramybės ar kultūros ieškotojų.

Auksiniu metų laiku Anykščiai, jaukus miestas, įsikūręs prie Šventosios ir Anykštos upių santakos, kviečia atvykti visus, kurie vertina ramius pasivaikščiojimas, mėgavimąsi ryškiomis gamtos spalvomis, išskirtines šventes.

„Obuolinės ir Turizmo naktis“ – viena spalvingiausių rudens švenčių Anykščiuose, kviečianti pasidžiaugti obuolių derliumi, rudeniška miesto atmosfera ir šio krašto tradicijomis. Dieną mieste vyks mugė, pramogos ir įvairios veiklos, o vakare prasidės Turizmo naktis – lankytojų lauks ypatingos patirtys, ekskursijos, pramogos ir netikėti Anykščių atradimai jau sutemus.

O kodėl Obuolinės? Anykščiai nuo seno glaudžiai susiję su obuoliais –čia įsikūrę daugybė obelų sodų, o miesto istorijoje itin svarbią vietą užima ir vyno gamykla. Tad obuolys Anykščiuose – neatsiejama krašto istorijos, tradicijų ir rudens dalis. Kita šventės dalis susijusi su svarbiomis miestui turizmo ir kultūros sritimis į kurias Anykščiai kviečiai pažvelgti iš naktinės perspektyvos. Viena diena, dvi šventės ir daugybė progų atrasti Anykščius iš naujo – čia galite rasti visą 26 d. numatytą renginių programą.

Mėgstančius ramų poilsį Anykščiai kviečia tiesiog atvykti čia jaukiai pasivaikščioti ir pasimėgauti rudeniškais vaizdais. Anykščių kraštas itin turtingas vaizdingais maršrutais, vienas tokių – Medžių lajų takas.

Tai pirmasis tokio pobūdžio pažintinis takas Rytų Europoje, leidžiantis pasigrožėti nuostabia Anykščių šilelio panorama iš paukščio skrydžio. Unikalus kompleksas yra įrengtas garsiajame Anykščių šilelyje, šalia legendinio Puntuko akmens. Lajų tako teritorijoje galite rasti naujų poilsio zonų ir kabantį tiltą, kuriuo galima pasiekti mistiškąjį karalienės liūną. Visą Lajų tako teritoriją vainikuoja 34 metrų aukščio apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria nuostabus Šventosios upės vingių vaizdas.

Storių pažintinis takas – ramų pasivaikščiojimą paįvairina istorija ir atradimais. Anykščių regioniniame parke įrengtas išskirtinis, interaktyvus mokslo populiarinimo maršrutas. Šis takas veda į aukščiausią Anykščių apylinkių kalvą (194 m), ant kurios stovi Storių geodezinis punktas, pritaikytas turistų lankymui – vienas iš 18 Lietuvoje esančių unikaliojo Struvės geodezinio lanko taškų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Taipogi smalsuolių laukia ir paslaptingoji Šimonių giria su Mikierių atodanga, kitu kabančiu tiltu, medine Inkūnų bažnyčia ir šalia jos esančiu šaltiniu. Šioje girioje galima rasti ir galybę mažų ežerėlių, bei nesibaigiančių miško keliukų, kur stabtelėjus galima pasidairyti ir miško gėrybių. Keliaujant automobiliu galima aplankyti ir kitas Šventosios upės atodangas.

Anykščiai iš tiesų išsiskiria lankytinų vietų gausa: Anykščių šilelyje stūkso antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje – Puntuko akmuo, intriguoja šv. Mato bažnyčios apžvalgos aikštelė (ši neogotikinė bažnyčia yra aukščiausia Lietuvoje), vilioja Rubikių apžvalgos bokštas ir šio ežero pakrantės, na, o ant Liudiškių kalvos rasite „Laimės žiburį“ (rašytojo Jono Biliūno kapas-paminklas, pasiekiamas ilgais akmeniniais laiptais į laimę).

_______

Dviragio ežero saloje, apsupti šimtamečių medžių ir ramybės, stūkso Salų dvaro rūmai – vienas išskirtiniausių kultūros paveldo objektų Rokiškio rajone.

Istorinė atmintis mena, kad XVI amžiaus antroje pusėje Salos priklausė garsiajai Radvilų giminei, kurie čia pasistatė medinius rūmus su mūriniais pamatais, skirtus medžioklės rezidencijai. Šiandien Salų dvaro rūmai – tai gyvas kultūros centras, kuriame veikia nuolatinė parodų salė, rengiami koncertai, spektakliai ir tradicinių šokių stovyklos.

Rudenį užsukite į Salų dvaro sodybą – vietą, kur susitinka istorinis paveldas ir šiandienos kultūrinis gyvenimas. Čia veikia Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencija, kviečianti lankytojus į parodas, edukacijas ir kūrybinius užsiėmimus.

Pagrindinis dvaro objektas – rūmai, kuriuose galima apžiūrėti veikiančias ekspozicijas ir patirti įvairias kūrybines veiklas: nuo tapybos šokoladu iki karamelės virimo, šokolado iš morkų gamybos, natūralaus bičių vaško žvakių liejimo ar tapybos ant drobės. Kiekviena edukacija turi savitą ryšį su dvaro istorija ir šiandienos kūryba.

Rūmų požemyje veikia Peklelė – seniausia ir autentiškiausia dvaro erdvė, sumūryta iš vietinio molio, su rankų įspaudus išlaikiusiomis plytomis ir skliautais, kuriuose kadaise kabėjo maisto stalai. Šiandien čia vyksta interaktyvi gastronominė patirtis, kurioje dvaro istorija pasakojama per skonį: patiekalai įkvėpti Toskanos kilmės Marikonių giminės,

Priešingoje parko pusėje atsiveria istorinis Salų dvaro kompleksas, išlaikęs autentišką architektūrinį charakterį. Čia stovi prievaizdo namas, svirnas–ledainė, pirtis–skalbykla, kalvė, kumetynai, tvartas ir senosios sandėlio liekanos. Pastatus galima apžiūrėti iš išorės, didžioji dalis komplekso yra privati nuosavybė.

Vis dar gyvena šeimos, saugančios vietos istoriją iš kartos į kartą – sutikti žmonės neretai pasidalija pasakojimais ir prisiminimais, kurie papildo dvaro istoriją gyvu balsu.

Aplankyti verta ir Salų Šv. Kryžiaus bažnyčią, vieną ryškiausių salos istorinių vietų, nuo kurios patogu pradėti pažintį su visa dvaro teritorija. Dvaro kasdienybėje netrūksta ir šiuolaikinių akcentų: kavinėje svečius pasitinka padavėja katytė Bella-robotukas, o veikianti dvaro virtuvė siūlo ne tik arbatą, kavą, šiltą obuolių pyragą-tapusį rudens ženklu rūmuose, bet įvairiais patiekalais.

_______

Biržų kraštas puikiai tinka tiems, kurie kelionėje ieško ne skubėjimo, o patirties. Čia galima pažinti istoriją, pajusti gamtos ritmą, išgirsti vietos pasakojimus, paragauti krašto tradicijų ir leistis į aktyvų nuotykį dviračiu.

Istoriją pasakos Biržų pilis ir muziejus „Sėla“. Pažintį su Biržų krašto istorija verta pradėti Biržų pilyje, kur įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“. Muziejuje lankytojų laukia ekspozicijos, pasakojančios apie kunigaikščių Radvilų ir grafų Tiškevičių šeimas, Biržų miesto istoriją, religines konfesijas ir priešistorę.

Muziejus siūlo ir įvairias edukacines programas. Mados istorija besidomintiems skirta edukacija „Kunigaikščių dvaro mados“. Jos metu galima sužinoti, kaip vadinosi skirtingos moteriškų ir vyriškų kostiumų dalys, kaip jos keitėsi laikui bėgant ir kuo išsiskyrė kunigaikštiška mada. Edukacijoje netrūksta gerų emocijų – kai kuriems dalyviams tenka tapti ir tokių apdarų demonstravimo modeliais! Na, o mažųjų lankytojų laukia edukacija „Čiulba ulba paukšteliai“.

Rudeniškas pasivaikščiojimas prie Širvėnos ežero. Rudenį Biržų kraštas ypač tinkamas lėtoms išvykoms. Viena gražiausių vietų pasivaikščiojimui – Širvėnos ežero (seniausias dirbtinis ežeras Lietuvoje) apylinkės. Biržų regioninio parko Širvėnos kraštovaizdžio draustinyje lankytojų laukia ir naujas takas, leidžiantis gamtą pažinti ne tik akimis, bet ir kitais pojūčiais. Šiuo metu laiku istorinis kraštovaizdis tampa ypač fotogeniškas – spalvingi medžiai, dangus, vanduo ir architektūra sukuria puikią aplinką ramiam pasivaikščiojimui.

Nauji dviračių maršrutai Biržų krašte. Aktyvaus poilsio mėgėjams Biržų turizmo ir verslo informacijos centras išleido naujus dviračių maršrutus, kviečiančius šį kraštą pažinti kitaip – keliaujant per miestą, gamtą ir įdomiausias vietas. Keliautojai gali rinktis iš trijų skirtingo sudėtingumo maršrutų: 25 km pažintinį Biržų miesto, 42 km Karstinių ežerėlių ir Kirkilų bei 82 km Šiauriausio Lietuvos taško.

Vietos skoniai – dar viena kelionės dalis. Šio krašto tapatybė slypi ne tik muziejuose ir istoriniuose pastatuose: neatsiejama jos dalis – aludarystės tradicija, čia skaičiuojanti daugiau kaip 340 metų. Šį paveldą galima pažinti apsilankius „Biržų alaus“ istorinėje darykloje ir naujai atsidariusiame vieninteliame Lietuvoje aludarystės muziejuje. Lankytojai čia gali daugiau išgirsti apie krašto aludarystės istoriją bei dalyvauti degustacinėje-edukacinėje programoje „Radvilaitės kaprizai“.

Po pasivaikščiojimų ir istorinių atradimų norisi atsikvėpti ir skaniai pavalgyti. Biržų krašte netrūksta vietų, kuriose galima susipažinti ir su šiuolaikiniais vietos gastronomijos skoniais; viena jų – mėsinė ir gastrobaras „Agaras“, kuriame lankytojų laukia sausai brandintos jautienos patiekalai.

Biržų krašto privalumas – čia skirtingos patirtys lengvai susijungia į vieną savaitgalio kelionę. Norintiems kelionę pratęsti, Biržų turizmo ir verslo informacijos centras gali padėti susiplanuoti ilgesnį maršrutą ir pasirinkti lankytinas vietas pagal pomėgius bei galimybes.

_____________

Zarasų kraštas rudenį ypatingas – čia susilieja spalvinga gamta, ežerų ramybė, istorija, menas ir aktyvus poilsis. Kviečiame atrasti vietas, kuriose kiekvienas ras ką nors sau.

Antazavės dvaras – istorija ir menas. Ant Zalvio ežero kranto stovintis Antazavės dvaras, kadaise priklausęs Pliaterių giminei, šiandien gyvena kultūros ritmu. Neoklasicistiniuose rūmuose rengiamos profesionalių menininkų parodos, koncertai ir susitikimai. Istorinę atmosferą papildo Ramučio Petniūno baldų kolekcija, Liberto Klimkos kolekcijos eksponatai ir autentiškas pianinas.

Pirmojo pasaulinio karo maršrutas – istorija po atviru dangumi. Istorijos ir aktyvaus turizmo mėgėjų laukia 23 km maršrutas per Zarasų ir Aukšdaugavos kraštus, vedantis prie Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijos objektų. Išlikę bunkeriai ir gynybiniai įtvirtinimai pasakoja apie daugiau nei prieš šimtmetį vykusius įvykius. Rudenį ir pavasarį Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras organizuoja žygius šiuo maršrutu – tai galimybė istoriją patirti vaikštant gamtoje.

Stelmužė – medis, menantis šimtmečius. Lietuvos ir Latvijos pasienyje esanti Stelmužė nustebins gamtos ir istorijos deriniu. Čia auga garsusis Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvos medis. Šalia jo verta aplankyti XVII a. menančią Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčią ir dvaro bokštą. O po pasivaikščiojimo šalia Stelmužės ąžuolo galima paskanauti vietoje parduodamų blynelių ir gilių kavos.

Salakas – istorija Luodžio ežero pakrantėje. Salaką, šiemet minintį 500 metų istoriją, geriausia pažinti beveik 5 km ilgio pažintiniu taku. Kelias vingiuoja Luodžio ežero pakrante, veda į apžvalgos bokštelį, Gražutės regioninio parko lankytojų centrą ir atskleidžia miestelio gamtos bei kultūros istoriją. Maršrute laukia ir įspūdinga Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia, senosios kapinės bei ledynmečio suformuotas Salako ozas.

Zarasuose – Šarūno ir Nomedos Saukų galerija. Meno mėgėjams būtina užsukti į Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galeriją D. Bukonto g. 1. Čia eksponuojami žymių Lietuvos tapytojų darbai, tarp jų – ir mažai viešai rodytos Š. Saukos drobės. Tame pačiame pastate galima aplankyti ir kitas Zarasų krašto muziejaus ekspozicijas.

Šlyninkos vandens malūnas – paragaukite Zarasų krašto. Kelionę užbaikite Šlyninkos vandens malūne, kur iki šiol veikia autentiška XIX a. menanti įranga. Čia malami tautinio paveldo miltai ir kruopos, o amatų namuose galima paragauti naminės duonos, tradicinių patiekalų, žolelių arbatos ar duonos giros.

Rudenį Zarasuose netrūksta priežasčių keliauti – čia istoriją galima pamatyti, gamtą išgirsti, o krašto skonį pajusti. Daugiau informacijos rasite Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro svetainėje www.visitzarasai.lt