Kelionės metu buvo atkirstas nuo pasaulio
Lietuvis pasakojo, kad į Iraną keliavo tuo metu, kai šalyje vyko protestai, o įtampa regione augo. Iš šalies jis išvyko likus dviem savaitėms iki karo pradžios.
„Po atvykimo į Iraną, trys dienos ir atjungė internetą, telefono ryšį šalyje, jokio GPS signalo, buvau dingęs visą kelionės laikotarpį“, – socialiniame tinkle rašė keliautojas.
Išgirskite naujausią informaciją apie Irane sulaikytas lietuves: „Dedame visas pastangas“
Anot jo, žmonės, sekę kelionės nuotykius, staiga neteko galimybės sužinoti, kas jam nutiko.
„Žmonės, kurie sekė mano nuotykius absoliučiai neturėjo jokios informacijos ir galvojo, kad man jau amen. Prakeliavau tokiomis sąlygomis visą mėnesį“, – pasakojo jis.
Nors kelionė buvo kupina iššūkių, vyras pabrėžė, kad Iranas paliko ir gerų įspūdžių.
„Pati šalis graži, pilna istorijos, svetingi žmonės. Tačiau tuo pačiu, tai yra šalis, kurioje situacija gali pasikeisti per kelias valandas, nesibaigiantys karo konfliktai, nuolatinė įtampa“, – rašė lietuvis.
Susiję straipsniai
Per mėnesį sulaikė maždaug šešis kartus
Didžiausią įtampą keliautojui kėlė policijos patikros. Per kelionę jis buvo sulaikytas maždaug šešis kartus ir apklaustas.
„Uždarytas į mažas „budeles“, ofisus, tikrinti telefonai, asmeninė informacija, soc. tinklai, žinutės, nuotraukos su žmonėmis, reikėjo aiškinti kas tai per žmonės, apklaustas kuo dirbu, ką veikiu savo šalyje, kodėl keliauju Irane, žinoma liepė ir išvykti“, – savo patirtimi dalijosi vyras.
Jo teigimu, apklausos trukdavo nevienodai – kartais trumpai, kartais ilgiau. Net ir pateikus atsakymus į pareigūnų klausimus, įtarimų ne visada pavykdavo išsklaidyti.
„Apklausų metų tikrai buvo galima jaustis, kad esu šnipas ir net atrodė, kad bandė mane paversti šnipu“, – teigė keliautojas.
Jis pasakojo, kad pareigūnai kartais išvesdavo jį iš apklausos kambario ir tikrindavo telefoną be jo. Vėliau vyras būdavo kviečiamas atgal ir turėdavo atsakyti į papildomus klausimus apie rastą informaciją.
Įtarimų esą kėlė ir jo transporto priemonė – pareigūnams užkliuvo jos spalva, išvaizda bei įranga.
„Mano transporto priemonė kėlė irgi įtarimų, spalva, kodėl tokia, atrodo kaip karinis transportas, kas per kameros, ką filmuoju, kodėl filmuoju“, – rašė lietuvis.
Nepaisant patirtų išbandymų, kelionė baigėsi sėkmingai.
„Gerai, kad viskas baigėsi gerai, bet kokiu atveju tai nepamirštama patirtis. Linkiu, kad dingusios lietuvės atsirastų ir saugiai grįžtų namo!“ – rašė „neturisto“ paskyros autorius.
Kas žinoma apie Irane sulaikytas lietuves?
Primename, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienio popietę pateikė naujausią informaciją apie dvi Irane sulaikytas Lietuvos pilietes – D. Zakažauskaitę ir E. Šlimaitę.
URM kanclerė Aistė Stakėnienė patvirtino, kad moterys buvo sulaikytos spalio 15 dieną. Tikslios sulaikymo aplinkybės viešai neatskleidžiamos, siekiant nepakenkti jų išlaisvinimui.
„Gavome informaciją iš Irano, jau oficialią, kad Lietuvos pilietės buvo sulaikytos spalio 15 dieną, Irano teritorijoje“, – aiškino URM atstovė.
Paklausta, už ką moterys buvo sulaikytos, A. Stakėnienė atsakė: „Šito komentuoti negaliu.“
Ji pabrėžė, kad papildomos informacijos viešinimas gali apsunkinti lietuvių išlaisvinimą.
„Manau, kad geriau apie tai tiesiog nediskutuoti“, – sakė kanclerė.
Pasak jos, oficialiuose iš Irano gautuose dokumentuose nurodyta sulaikymo data ir teritorija, taip pat pateikta trumpa informacija apie aplinkybes, tačiau plačiau jų komentuoti ministerija negali.
A. Stakėnienės teigimu, su moterų artimaisiais URM bendrauja nuo spalio 16 dienos ir nuolat palaiko ryšį. Dėl Lietuvos piliečių išlaisvinimo dirbama, pasak kanclerės, „visais įmanomais kanalais“.
Ji taip pat priminė, kad Iranas yra tarp valstybių, į kurias Lietuvos piliečiams rekomenduojama nevykti, o jau esantiems šalyje – nedelsiant išvykti.
„Šita šalis mūsų skalėje yra juodžiausia – tai yra viena iš dešimties šalių, kur mes ne tik rekomenduojame nevykti, bet rekomendacija yra nedelsiant išvykti. Tai rodo, kad labai sudėtinga yra konsulinė pagalba. Todėl tikrai nebus lengva“, – nurodė A. Stakėnienė.
Su lietuvėmis kontakto kol kas nėra
URM kanclerė informavo, kad tiesioginio kontakto su sulaikytomis Lietuvos pilietėmis kol kas užmegzti nepavyko. Ministerija siekia kuo greičiau surengti konsulinį vizitą ir išsiaiškinti moterų laikymo sąlygas, sveikatos būklę bei tai, ar joms suteikta teisinė pagalba.
„Siekiame, kad būtų kuo greičiau konsulinis vizitas, siekiant išsiaiškinti jų laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ar yra suteikta teisinė pagalba, atstovavimas, ar reikia kažkokių medikamentų, ar yra vertimo paslaugos. Tokios yra tos konsulinės paslaugos, ką mes, kaip ministerija, turėtume išsiaiškinti ir rūpintis tuo“, – kalbėjo A. Stakėnienė.
Kadangi Lietuvos atstovų galimybės suteikti konsulinę pagalbą Irane yra ribotos, URM svarsto galimybę prašyti kitos Europos Sąjungos valstybės konsulinio pareigūno aplankyti sulaikytas lietuves.
„Galvojame, kas artima galėtų tai daryti, tai vis tiek tikriausiai bus Europos Sąjungos šalies konsulinis pareigūnas. Ne Lietuvos garbės konsulas šiuo atveju“, – teigė kanclerė.
Kiek gali užtrukti moterų išlaisvinimo procedūros, kol kas neaišku.
„Neturiu aš tokių žinių, deja“, – sakė A. Stakėnienė.
Apie dvi galimai Irane be žinios dingusias Lietuvos pilietes pranešta praėjusį antradienį. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad ieškomos D. Zakažauskaitė (gimusi 1992 m.) ir E. Šlimaitė (gimusi 1983 m.).
Moterys spalio 7 dieną iš Lietuvos išskrido į Turkiją, o iš jos – į Iraną. Artimieji su jomis negali susisiekti nuo spalio 11 dienos: moterų telefonai išjungti, jos neprisijungia prie socialinių tinklų, o kitais būdais susisiekti taip pat nepavyksta.
URM praėjusią savaitę pranešė parengusi notą dėl dviejų Irane galimai sulaikytų Lietuvos piliečių.