Nors kruizai jam seniai tapę vienu mėgstamiausių keliavimo būdų, šis privertė į keliones laivu pažvelgti kitaip. Pasak jo, svarbiausia čia ne tai, ką gauni, o tai, kaip jautiesi būdamas laive. Jis pasakoja atradęs kitokią kruizo patirtį: daugiau erdvės ir privatumo, aukšto lygio aptarnavimą, maistą, kurio pasiilgsta net grįžęs namo, ir galimybę atostogauti nebandant kiekvienos dienos paversti lenktynėmis su laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kruizai – ne tik būdas nuvykti iš vienos vietos į kitą
Kruizinės kelionės R. Širvinskui nėra naujiena. Į pirmąjį kruizą jis išplaukė dar 2019-aisiais, o nuo tada išbandė daugiau nei 30 skirtingų tokio tipo kelionių.
„Vasara ant piliakalnio“: Molėtai, Anykščiai ir Utena – ką nuveikti šiuose miestuose?
Keliautojas sako esąs ilgametis kruizų gerbėjas. Jam patinka toks atostogų būdas – darbo reikalais jis labai daug skraido ir važinėja, todėl kruizas leidžia kitaip išnaudoti laiką, kai reikia keliauti iš vienos vietos į kitą.
„Nors yra šalių, kur pervažiavimas iš vienos lankytinos vietos link kitos tikrai teikia malonumą – kalnai, nuostabūs pakrantės keliai ir panašiai, visgi keliauti iš taško A į tašką B yra gerokai patogiau, kai tuo pat metu gali smagiai leisti laiką – vakarieniauti, šokti diskotekoje, stebėti šou pasirodymą ir, galiausiai, tiesiog miegoti“, – pasakoja Makalius.
Būtent tuo, pasak jo, ir patraukia kruizai. Kol laivas plukdo iš vienos šalies į kitą, galima vakarieniauti, mėgautis kokteiliais, stebėti pasirodymus ar tiesiog ilsėtis. O ryte, atidengus kajutės užuolaidas, pabusti jau visai kitoje Europos ar pasaulio vietoje.
Iš daugiau nei 30 kruizų R. Širvinskui labiausiai įsiminė vienas konkretus kelionių formatas. Iš pradžių į jį atvedė darbas, tačiau netrukus atsirado noras sugrįžti.
Susiję straipsniai
Iš pradžių – darbinis smalsumas, vėliau – noras sugrįžti
Dirbdamas kelionių srityje R. Širvinskas nuolat ieško ir pats išbando tai, ką galėtų rekomenduoti kitiems. Taip jis pirmą kartą atsidūrė „Explora Journeys“ laive. Tačiau darbinis smalsumas labai greitai virto tikru susižavėjimu.
„Tikrai norėčiau šią kompaniją laikyti paslaptyje. Gal ir labai keistai, ir savanaudiškai skamba, bet nenoriu, kad apie ją visi sužinotų ir... ir neliktų vietos man!“ – šypsosi Makalius.
Vos įžengęs į laivą R. Širvinskas suprato, kad ši patirtis kitokia. Po pirmojo karto norėjosi grįžti – ir jis grįžo dar tris kartus. Per dešimt mėnesių tris kartus Makalius plaukė po Graikijos salas, vieną kartą – po Karibus. „Štai taip stipriai įsimylėjau“, – šypsosi jis.
Dabar R. Širvinskas jau dairosi ir į kitų metų programas – Aliaską, Norvegijos fjordus, Aziją, Viduržemio regioną, Karibus ir net Amazonę Brazilijoje.
Pirmas įspūdis – čia viskas labai kitaip
Po keturių plaukimų pirmojo įspūdžio R. Širvinskui pakeisti taip ir nepavyko. Kaskart įžengus į laivą jį apima ramybės jausmas. Čia, pasak keliautojo, nėra įprasto didžiulio kruizinio laivo šurmulio ir nuolatinio pojūčio, kad kažkur reikia skubėti, nes kažką praleisi.
„Laivas didelis, bet niekada nesijauti, kad jame yra labai daug žmonių“, – sako Makalius.

R. Širvinsko asm. archyvo nuotr.
Keliautojas pasakoja, kad galima rasti ramią vietą, užsisakyti vakarienę viename iš restoranų be papildomo mokesčio, nueiti į barą pasiklausyti gyvos muzikos arba tiesiog grįžti į savo erdvią kajutę ir mėgautis vaizdu terasoje.
Ne mažiau svarbus jam ir aptarnavimas. Jį Rimvydas apibūdina kaip aukšto lygio, tačiau neįkyrų – jautiesi prižiūrimas, bet neaptarnaujamas „per jėgą“.
Kaskart keliautoją nustebina ir maistas. Jis pasakoja, kad yra net patiekalų, kurių pasiilgsta ir laukia, kada vėl galės jais mėgautis: „Man tai yra viena stipriausių „Explora“ pusių – net ne gėda pasakyti, kad vienas skaniausių maistų, kokį esu valgęs keliaudamas, buvo būtent čia!“
Dieną – ramybė, vakare – gyvenimas
R. Širvinsko teigimu, čia nėra jausmo, kad privalai suspėti į dešimt skirtingų veiklų. Ryte galima ramiai papusryčiauti savo kajutėje arba viename iš restoranų, išgerti kavos terasoje ir stebėti pro šalį plaukiančius vaizdus.
Dieną galima išlipti tyrinėti naujo miesto ar salos. Jei laivas plaukia ilgesnį atstumą, galima ilsėtis prie vieno iš keturių baseinų, pasilepinti SPA, nueiti papietauti arba įsitaisyti ramiame laivo kampelyje su knyga. „Ir man labai patinka, kad nereikia skubėti“, – sako keliautojas.
Vakare, pasak jo, viskas jau kitaip: „Gurmaniška vakarienė, vynas, gyva muzika, pasirodymai, baras, pokalbiai. Galima gražiai pasipuošti ir išeiti vakarieniauti, o po to dar ilgai neiti miegoti, nes laive vyksta gyvenimas, graikiški ABBA vakarėliai, diskotekos“.
Visą šią patirtį jis apibūdina vienu žodžiu – balansas: „Viena diena gali būti pilna įspūdžių nuo ryto iki vakaro, o kita – beveik apie nieką, bet kartu tokia prasminga diena be telefono, su knyga, o gal tiesiog grožintis vaizdais aplinkui.“
Kartais – net kaip privačioje jachtoje
R. Širvinskas pabrėžia, kad labai puikiai jaučiasi ir milžiniškuose, ir mažyčiuose laivuose, todėl, esant galimybei, rekomenduoja išbandyti abi patirtis. Tačiau šio tipo kruizas, jo teigimu, leidžia pasijusti kitaip.
„Exploros laive tikrai jautiesi labiau kaip prabangiame viešbutyje, kuris dar ir plaukia iš vienos įspūdingos vietos į kitą. O kai kuriais momentais – net kaip privačioje jachtoje.“
Laivu dažniausiai plaukia apie 700–900 keliautojų, o juos aptarnauja apie 650 darbuotojų. „Praktiškai vienas darbuotojas vienam svečiui“, – šypsosi R. Širvinskas.
Pasak jo, tai jaučiama kasdienybėje – nereikia stovėti eilėse ar dalytis baseinu su šimtais kitų žmonių. Galima ramiai pusryčiauti, gulėti prie baseino, vakarieniauti ar tiesiog stebėti jūrą.
Vis dėlto keliautojas pabrėžia, kad tikrai mėgsta ir kruizus su daug pramogų bei didžiulius laivus.

R. Širvinsko asm. archyvo nuotr.
„Jie turi savo žavesio ir jų kainos bei kokybės santykis yra neįtikėtinai geras. Tačiau „Explora“ yra visai apie ką kita.“
Pasak jo, čia prabanga nėra auksiniai turėklai ar pompastika: „Ji slepiasi kitur – erdvėje, aptarnavime, maitinimo pasirinkimuose, net maršrute.“
Kas renkasi tokias keliones?
Aukštesnės klasės kruizus dažniausiai renkasi žmonės, kurie jau yra nemažai pasaulio pamatę ir žino, ko nori iš kelionės. Tačiau R. Širvinskas sako susipažinęs ir su tokiais, kurie apskritai pirmą kartą gyvenime įlipo į kruizinį laivą ir kuriems viskas buvo nepaprastai nauja. „Juokiausi, kad labai aukštai užsikėlė kartelę ir sunku bus pamilti kitą kruizinių laivų kompaniją“, – pasakoja jis.
Čia jis sutiko labai skirtingų žmonių – nuo verslo pasaulio atstovų iki aistringų keliautojų, taip pat į pensiją išėjusių ir nuolat atostogaujančių senjorų.
„Bet jei galvojate, kad kruizai skirti pagyvenusiems, tai labai klystate – užsukite saulės palydėti į kasvakarinį DJ vakarėlį – pamatysit!“ – šypsosi Makalius.
Kai atostogų pabaiga sugraudina
„Labai sunku apibūdinti, nupasakoti patirtį laive. Čia tiesiog visuma susideda iš labai mažyčių detalių“, – sako R. Širvinskas.
Tarp jų – kasdien laive matomas ir su keliautojais bendraujantis kapitonas, kuris paklausia, kaip sekasi, taip pat šimtus kartų per dieną ištartas pasisveikinimas su prasilenkiančiais darbuotojais ar kitais laivo svečiais.
R. Širvinskas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau nei 90 proc. bent kartą tokio tipo kelionę išbandžiusių žmonių kitų atostogų metu grįžta atgal.

R. Širvinsko asm. archyvo nuotr.
Tačiau viena stipriausių emocijų, jo teigimu, laukia paskutinį vakarą. Tuomet laive vyksta atsisveikinimo renginys: kapitonas dėkoja keliavusiems, apibendrinama tai, ką jie pamatė ir nuveikė kruizo metu, ant scenos užlipa daugybė laivo darbuotojų, o visi kartu pakelia atsisveikinimo taurę.
„Atrodytų, nieko ypatingo? Bet tuo momentu dalis žmonių net susigraudina prisimindami savo nuostabias atostogas, šiek tiek paliūdėdami, kad jos baigėsi... Kada paskutinį kartą esate susigraudinę iš gerosios pusės dėl savo atostogų? Linkiu, kad tai būtų kiekvienos kelionės pabaigoje! Emocija, mano nuomone, yra svarbiausia“, – sako Makalius.
Paskutinį rytą prieš išlipant iš laivo R. Širvinskas vaikščiojo po visus laivo denius ir spaudė ranką personalui, su kuriuo per dvi savaites labai susibendravo: „Tiesiog negerai jausčiausi, jeigu išvykčiau neatsisveikinęs. Suprantu, kad tai – jų darbas, kad visa tai – verslas. Bet su baltu pavydu žiūriu į tai, kokį jie verslą sukūrė ir kokią emociją žmonėms palieka po tokių atostogų.“ -



