Apie 20 tūkst. rūšių gyvūnai atlieka itin svarbų vaidmenį,
apdulkindami šimtų milijardų dolerių vertės pasėlius ir
plantacijas – nuo vaismedžių ir daržovių iki kavamedžių ir
kakavmedžių. Tačiau dviem penktadaliams bestuburių apdulkintojų
rūšių, kaip bitės ir drugiai, gresia pavojus išnykti, sakoma
pirmojoje tokio pobūdžio ataskaitoje.
Stuburinių apdulkintojų, kaip kolibriai ir šikšnosparniai,
padėtis šiek tiek geresnė – pavojus išnykti gresia tik
šeštadaliui rūšių.
„Išgyvename nuosmukio laikotarpį, ir pasekmės tik didės“,
– sakė pagrindinis šio studijos autorius Simonas Pottsas, Anglijoje veikiančio Redingo universiteto Žemės ūkio ir
aplinkos tyrimų centro direktorius.
Šis procesas susijęs ne vien su žmonių laikomomis naminėmis
bitėmis: kai kuriais atžvilgiais jų padėtis geresnė negu daugelio
jų laukinių giminaičių, kaip kamanės; mat mįslingų bičių
šeimų išmirimo atvejų, pastaraisiais metais skaudžiai smogusių
daugeliui Jungtinių Valstijų bitynų, dabar sumažėjo.
Įvairialypiai veiksniai
Blogiausia, kad mokslininkai negali įvardyti kokio nors vieno
pragaištingo veiksnio. Tyrėjų nuomone, blogėjančią padėtį
veikia įvairių veiksnių derinys – pavyzdžiui, tikėtina, kad
dėl pasikeitusio ūkininkavimo sumažėjus kultūrinių ir laukinių
augalų įvairovei buvo neigiamai paveikta laukinių apdulkintojų
mitybos bazė. Apdulkintojų nykimas taip pat siejamas su pesticidų,
ypač prieštaringai vertinamų neonikotinoidų, paveikiančių
vabzdžių nervų sistemą, naudojimu; gamtinių buveinių nykimu
didėjant urbanizacijai; parazitų ir patogenų išplitimu bei
pasaulinio klimato atšilimu.
Naujoji ataskaita paremta ilgiau negu dvejus metus trukusiu
mokslininkų darbu visame pasaulyje. Vadovaujant kelioms JT
agentūroms, tyrėjams buvo pavesta įvertinti Žemės biologinės
įvairovės būklę, pradedant nuo apdulkintojų.
Šis projektas panašus į ankstesnes JT pastangas, susijusias su
pasaulio klimato pokyčių studijomis: tuomet irgi buvo parengta
didžiulės apimties ataskaita, turinti padėti pasaulio lyderiams
suvokti, kas dedasi, ir pasiūlyti galimų sprendimų.
Ataskaita apie apdulkintojų padėtį, kurioje remiamasi daugeliu
ankstesnių mokslinių studijų, bet ne naujais tyrimais, buvo
patvirtinta penktadienį per 124 šalių mokslinę konferenciją Kvala
Lumpūre.
Galimi sprendiniai
„Grėsmių apdulkinimams ir apdulkinimo procesui įvairovė bei
daugialypumas kelia pavojų žmonėms ir pragyvenimui, – sakoma
dokumente. – Šiuos pavojus labiausiai lemia žemėnaudos ir žemės
ūkio sistemų pokyčiai, įskaitant pesticidų naudojimą.“
Vis dėlto šias problemas galima pašalinti, be to šalims,
kitaip negu sprendžiant pasaulinio atšilimo problemą, nebūtina
susitarti dėl koordinuoto veiksmų plano – tam pakaktų vietinių
sprendinių, sako iškilus britų ekologas Robertas Watsonas, ataskaitą parengusios mokslinės komisijos pirmininko
pavaduotojas.
Pasak jo, dauguma siūlomų sprendinių yra susiję su
žemėnaudos ir žemės ūkio sistemų modifikavimu.
„Esama gana paprastų, palyginti nebrangių mechanizmų, kad
būtų pakeistos vietinių apdulkintojų (populiacijų)
tendencijos“, – sakė Merilando universiteto tyrėjas Davidas
Inouye, kai kurių JT ataskaitos skyrių
bendraautorius.
Viena didžiausių problemų, ypač Jungtinėse Valstijose –
dideli žemės ūkio naudmenų plotai naudojami tik kurios nors vienos
kultūros pasėliams, o laukiniai žiediniai augalai nyksta, sako
S.Pottsas ir kiti tyrėjai.
Laukiniams apdulkintojams palankiausios sąlygos yra natūraliose
pievose, kuriose paprastai auga ne vien varpinės žolės. Tuo tarpu
Europoje po Antrojo pasaulinio karo sunyko 97 proc. pievų, pabrėžė
S.Pottsas.
Anglijos ūkininkai dabar gali gauti išmokas, jeigu augina
bičių lankomus laukinius augalus krūmų juostose tarp dirbamų
laukų ir pakelėse, nurodė R.Watsonas.
Nevienareikšmis poveikis
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad kai kurių pesticidų
naudojimas neigiamai veikia daugelį apdulkintojų arba kai kurias jų
rūšis.
„Pesticidai, ypač insekticidai, sukelia įvairų mirtiną arba
beveik mirtiną poveikį apdulkintojams kontroliuojamomis
eksperimentinėmis sąlygomis“, – sakoma dokumente, bet taip pat
pažymima, kad reikia daugiau tyrimų apie pesticidų poveikį
apdulkintojų populiacijoms natūraliomis sąlygomis. Tyrėjai
pridūrė, kad herbicidai naikina piktžoles, tačiau daugelis tų
augalų yra svarbūs laukiniams apdulkintojams.
Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas neseniai atliktiems
tyrimams, kuriuose sakoma, kad plačiai naudojami neonikotinoidai
mažina laukinių bičių gebėjimą išgyventi ir daugintis, bet
duomenys apie tų pesticidų poveikį naminėms bitėms –
prieštaringi.
Tarptautinės chemijos ir farmacijos milžinės „Bayer“,
gaminančios neonikotinoidus, pasaulinio apdulkintojų saugumo
padalinio vadovas Christianas Mausas savo
pranešime nurodė: „Ši ataskaita patvirtina triuškinamos
mokslininkų daugumos nuomonę dėl apdulkintojų sveikatos – kad
tai yra sudėtinga problema, susijusi su daugeliu veiksnių.
Reikalingas bendradarbiavimas, kad būtų apsaugoti apdulkintojai, o
gausėjantys gyventojai būtų aprūpinami saugiais, gausiais maisto
produktais.“
Pasak S.Pottso, pasaulinio klimato atšilimas yra „labai aiški,
reali ateities grėsmė“, nes apdulkintojai ir jų lankomi augalai
nebegalės būti toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku. Anglijoje
pavojus gresia ketvirtadaliui kamanių rūšių, kurios yra itin
jautrios klimato pokyčiams, pažymėjo mokslininkas.
D.Inouye sakė, kad Anglijoje jau išnyko dviejų rūšių
laukinės kamanės, Jungtinės Valstijos prarado vieną rūšį.
Tuo tarpu naminių bičių padėtis painesnė. Per pastaruosius 50
metų pasaulyje bitininkų arba augalų apdulkinimo profesionalų
laikomų naminių bičių šeimų padaugėjo, bet Šiaurės Amerikoje
ir Europoje, kur apie bičių padėtį turima daugiausiai duomenų,
jų sumažėjo, rašoma ataskaitoje.
S.Pottsas nurodė, kad Jungtinėse Valstijose žmonių laikomų
bičių šeimų 1961 metais buvo 5,5 mln., o iki 2012-ųjų, kai
tvyrojo susirūpinimas dėl vadinamojo bičių AIDS arba kolonijų
pakrikimo sindromo (Colony Collapse Disorder, CDC), jų beliko 2,5
milijono. Dabar Amerikos bitynai šiek tiek atsigavo – iki 2,7 mln.
šeimų.
Merilando universiteto bičių ekspertas Dennisas van Engelsdorpas, neprisidėjęs prie šios ataskaitos
rašymo, gyrė ją, suteikiančią platesnį vaizdą apie
apdulkintojų padėtį, nesutelkiant dėmesio vien į namines bites.
Jis pabrėžė, kad imtis veiksmų padėčiai pagerinti – labai
svarbu.
„Viskas sugrius, jeigu iš žaidimo bus pašalinti
apdulkintojai, – aiškino jis. – Jeigu norime tvirtinti, kad
sugebėsime išmaitinti pasaulį 2050 metais, apdulkintojų tam taip
pat reikės.“