Žuvų gaišenos Baltijos jūros pakrantę nusėjo po savaitgalį pajūryje kilusios audros.
Atskiri pietinės Palangos dalies paplūdimio ruožai grundulais buvo nukloti jau sekmadienį. Tačiau daugiausiai jų srovės išmetė į Nemirsetą.
Paplūdimius kurorto komunalininkai išvalė, tačiau tik iki Plazės gamtinio rezervato ribos, nors nuo jos Palangos teritorija dar tęsiasi apie keletą šimtų metrų.
Pakrantėje palikta grundulų sankaupa netrukus ėmė dvokti ir žmonėms tapo neįmanoma ilsėtis pietiniame pliaže. Smarvės neapsikentę poilsiautojai Nemirsetoje nuomojamų namų šeimininkams ėmė reikšti pretenzijas.
„Visą antradienį ginčijausi su įvairiausio plauko valdininkais, kurie mane varinėjo nuo vieno pas kitą. Skambinau net savivaldybės sanitarijos inspektorei ir pranešiau apie antisanitarinę situaciją pliaže.
Jokių emocijų. Pasakė, jei tau reikia, tai ir valykis“, – pasakojo Nemirsetoje namų valdą turintis ir čia kasmet vasarojantis kaunietis A.Jurelė.
Supratęs, kad jokios pagalbos nesulauks, medicinos mokslų daktaro laipsnį turintis buvęs pediatras nusipirko šiukšlių maišų, pasiėmė vaikišką grėbliuką, semtuvėlį ir užsimaukšlinęs guminius botus kartu su žmona – buvusia Juozo Gruodžio muzikos mokyklos fortepijono dėstytoja Jolanta Jureliene trečiadienį ryte patraukė į pajūrį.
Per keletą valandų kauniečiai jau buvo pririnkę per dešimt maišų su grundulų gaišenomis, kuriuos buvo pažadėjusi išvežti regioninio parko direkcija.
„Nesuprantu, kokie čia gali būti principai. Negi iššlavus oficialaus paplūdimio teritoriją komunalininkams buvo sunku užgriebti ir dar 100 metrų atkarpą. Juk ta pati Palangos kurorto dalis.
Suprasčiau, jei čia būtų suversti kalnai grundulų. O dabar tik trumputė atkarpa“, – sakė nosį riečiančioje smarvėje darbavęsis A.Jurelė.
Tik po pietų į paplūdimį atėjęs Nemirsetos seniūnaitis Laimutis Kondrotas savo kaimynams pranešė gerą žinią, kad komunalininkai žadėję netrukus atvažiuoti ir išvalyti šią pakrantės dalį.
Paaiškėjo, kad tai juos įpareigojo padaryti apie užterštą Palangai priklausančią pakrantės dalį sužinojęs kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
„Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Konstantinas Skierus teigė, kad komunalininkai miesto pliažus valo tik iki Pajūrio regioninio parko ribos, kuri yra oficialaus pliažo pabaiga. Taip, esą, yra sutarta su regioninio parko administracija.
Kaip paaiškino parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis, Plazės gamtiniame rezervate, kuriame vyksta natūralūs gamtiniai procesai, žmonėms lankytis yra draudžiama.
„Nėra būtina, kad Palangai priklausanti, bet rezervato teritorijoje esanti pliažo dalis būtų valoma nuo jūros išmetamų gaišenų.
Tačiau pučiant pietiniam vėjui pūvančių žuvų smarvė pasiekia Nemirsetos paplūdimius ir iš ten išveja poilsiautojus. Todėl, jei tik yra noro, Palangos komunalininkai čia gali valytis“, – teigė E.Paplauskis.
Po pietų į pietinį Nemirsetos pliažo pakraštį atskubėję ir nuo tolesnio gaišenų rinkimo Jurelių šeimą išvadavę kurorto komunalininkai teisinosi, kad visas pajėgas yra metę į Šventąją.
Ten trijų kilometrų ilgio pietinio pliažo ruože iki molo jūra jau trečia diena grundulų gaišenas meta su kalnais dvokiančių dumblių.
„Pirmadienį išvalėme pajūrį ir išvežėme 100 tonų dumblių su žuvimi. Antradienį ryte pakrantėje radome dar didesnius dumblių kalnus. Išvežėme apie 150 tonų.
Tiek pat išvešime ir trečiadienį, bet jūra į krantą dumblius stums ir savaitgalio dienomis. Bet juk visos jūros išvalyti yra neįmanoma“, – pasakojo Šventąją prižiūrintis „Palangos komunalinio ūkio“ atstovas Steponas Šeputis.
Regioninio parko vyriausiasis ekologas E.Paplauskis komunalininkų nenuramino.
„Baltijos jūros pakrantę kasmet nukloja po intensyvaus neršto nusilpusios ir gaištančios žuvys.
Tačiau ateityje į krantą išmetamų grundulų gaišenų tik gausės, nes Baltijos jūroje šios žuvys dauginasi labai sparčiai ir priekrantėje jų koncentracija didėja neregėtais mastais“, – teigė ekologas. ˙
