„Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl grėsmės turtui – yra gana ilgi būdai. Tai tam, kad pradėtume darbus greičiau, čia užteks kultūros ministro įsakymo dėl lėšų perskirstymo, grįžęs iš atostogų jį pasirašysiu“, – BNS ketvirtadienį sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis po susikimo su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte.
Ministras po atostogų į darbą grįš rugpjūčio 1-ąją.
Jo teigimu, muziejaus vadovę sprendimas dėl lėšų perskirstymo tenkina.
„Kartu su muziejumi ir sugalvojome tokį sprendimą“, – sakė ministras.
Anksčiau planuota, kad kalnas bus tvarkomas kitąmet, tam planuota skirti 380 tūkst. eurų, tačiau darbų šiemet nutarta imtis po to, kai vasarį nuslinko nuošliauža. Imtis kuo skubesnių darbų stabdant šlaitų deformaciją ragino ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Š.Birutis anksčiau dėl kalno yra siūlęs mieste ekstremalią situaciją, tai esą būtų leidę kalno tvarkymui prašyti Vyriausybės rezervo lėšų.
Specialistų teigimu, nuošliaužas lemia žmogaus veikla: greta vykusios didelės statybos, įskaitant ir antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kastus tunelius, nepabaigti kalno tvarkymo darbai. Tuomet šlaito dangos slinkimui pristabdyti deformuoti paviršiai sutvirtinti mediniais kuolais, šiuo metu dalis šlaito uždengta specialia plėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
