Geologai savo ruožtu įspėja apie dar vieną gresiančią
nuošliaužą.
„Matome, kad grunto masyvas, esantis šlaito viršuje spaudžia
šiuos rostverkus (viršutinį šlaitą prilaikančius betoninius
žiedus – BNS), sutrūkinėjusi yra armatūra. Gresia dar viena
nuošliauža viršutinėje šlaito dalyje“, – trečiadienį Seime
žurnalistams sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas
Satkūnas.
Jis nesiėmė prognozuoti, kada nuošliauža gali įvykti.
„Matote, nuošliauža – ne autobusas, kuriam galima nustatyti
grafiką. Ji gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Jeigu
dabar būtų staigus atšilimas... Gerai, dabar šaltis sukaustęs
šlaitą, jeigu būtų atšilimas ir iškristų didelis kritulių
kiekis, nuošliauža pradėtų judėti. Todėl neatidėliotinai ją
reikia sutvirtinti lynais, kaip numatyta geotechnikų
konstruktorių“, – sakė J.Satkūnas.
B.Kulnytės teigimu, betoniniai žiedai viršutinėje kalno
dalyje, šalia gynybinės sienos, pradėti statyti 2000 metais
neparengus jokio projekto. Be to, jais apjuostas ne visas kalno
viršus, o tik dalis.
„Anksčiau ar vėliau turėjo atsitikti tai, kas atsitiko“,
– trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė
B.Kulnytė.
„Statant gynybinę sieną (ant Gedimino kalno – BNS),
grindžiant aikštelę, buvo labai daug sukrauta ant kalno akmenų.
Tiesiog nepaskaičiuotos apkrovos, ir, matyt, inžinieriai, pamatę
tą klaidą, pradėjo betoninių juostų aplink gynybinę
įrenginėjimą, kad ji suveržtų tą sieną. (...) Dabar jau ir tos
firmos nėra, kuri įrenginėjo betonines juostas, jos nebaigtos. Ta
nuošliauža buvo užprogramuota anksčiau ar vėliau“, – teigė
ji.
Anot B.Kulnytės, dabar „kalnas tiesiog išspjauna į jį
įdėtą betoną“.
Geologijos tarnybos vadovo teigimu, plika akimi nematomi
betoniniai žiedai (rostverkai), kuriuos laiko į šlaitą įkalti
armatūros poliai, būtini, nes stiprina šlaito viršutinę dalį,
juos būtina išlaikyti.
Anot jo, artimiausiu metu rostverkai bus tvirtinami lynu. Tai
padaryti būtina artimiausiu metu.
Ir B.Kulnytė, ir J.Satkūnas pabrėžė, kad 2010 – 2013 metais
palaipsniui nuo kalno pašalinti medžiai ne susilpnino, o sustiprino
kalną.
„Kalnas stabilizavosi iškirtus medžius. Medžiai buvo seni,
sunkūs, jų šaknų sistemos buvo silpnos ir medžiai nebetarnavo
šlaitams stabilizuoti. Atvirkščiai – medžiai judėdami, pradėjo
judinti šlaitus, dėl to priimtas tinkamas sprendimas juos
pašalinti“, – tvirtino Geologijos tarnybos vadovas.
B.Kulnytė savo ruožtu teigė, kad Gedimino kalno tvarkymu
turėtų užsiimti ne Kultūros ministerija ar muziejus, o Aplinkos
ministerija su Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.
„Ten yra ir specialistai, ir lėšos“, – sakė Nacionalinio
muziejaus vadovė.
Tam pritarė ir Seimo Kultūros komitetas. Jo pirmininkas Ramūnas
Karbauskis teigė, kad vos pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, jos
bus paprašyta sudaryti darbo grupę Gedimino kalno ir viso Vilniaus
pilių rezervato teritorijos sutvarkymo klausimams spręsti.
„Ne muziejus turėtų būti atsakingas (už Gedimino kalno
tvarkymą – BNS). (...) Tai visiškai ne jūsų funkcija“, –
sakė R.Karbauskis.
Valstybės simbolio – Gedimino kalno – būkle ypač
susirūpinta, kai šių metų vasarį čia įvyko didelė
nuošliauža. Spalį po gausaus lietaus įvyko dar viena didelė
nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos,
paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose
pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi
ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo
gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant
šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio
karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje,
pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio,
sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje
būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų,
istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396
metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus
vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam
šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995 – 2010 metais už
Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių
direkcija. 2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui.