„Aiškinama, kad Gedimino pilies bokštas yra valstybinis
simbolis. Bet jis pirmiausia yra Vilniaus simbolis ir neįtraukimas į
vidinę komunikaciją tiek mero, tiek mero patarėjų, tiek turizmo
komandos, kuri dirba su turistais, stebina. Vienintelė informacija,
kurią gavome, yra vienas sakinys Nacionalinio muziejaus puslapyje“,
– BNS pirmadienį teigė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus
atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
Anot jo, informacijos negauna ir už miesto turizmą atsakingos
įstaigos, ir patys turistai, kurių šventiniu laikotarpiu Vilniuje
yra itin daug.
„Kaip jiems sužinoti, kaip paaiškinti, kodėl kalnas
neveikia? Reikėtų skelbimą pakabinti bent keturiomis kalbomis, nes
yra Vilniuje ir lenkų, ir rusų, yra Kalėdos (...). Reikia
informuoti ir turistus, kurių apsilanko apie 1 mln. per metus. Jie
tikrai nežino, kas yra Nacionalinio muziejaus interneto puslapis su
vienu sakiniu, kuriame tik parašyta, kad uždarytas kalnas, bet
būtų įdomu sužinoti, ar veikia funikulierius, ar galima patekti į
patį bokštą. Yra daugybė klausimų, kurie neatsakyti, meras nėra
informuotas“, – piktinosi jis.
Kultūros ministerija savivaldybės priekaištų kol kas
nekomentuoja. Jos atstovai BNS nurodė, kad ministrė Liana
Ruokytė-Jonsson apie sprendimą uždaryti kalną lankytojams
informavo viešai dar penktadienį, po susitikimo su su Aplinkos
ministru Kęstučiu Navicku ir Lietuvos nacionalinio muziejaus
direktore Birute Kulnyte. Kalnas turėtų būti uždarytas iki
vasario.
Savo „Facebook“ paskyroje ministrė teigia, kad su muziejaus
vadove sutarta, jog įvertinti kalne įrengtas saugos priemones bus
kviečiami valstybinių institucijų civilinės saugos specialistai,
taip pat po Naujųjų žadama įrengti geodinaminius detektorius, o
vasario pabaigoje – baigti betoninių juostų, kurios ir kelia
daugiausia problemų, tvirtinimo darbus.
„Tuo pačiu noriu paprašyti kai kurių politikų nekelti
sąmyšio ir nesikrauti politinio kapitalo iš situacijos, kuri savo
esme yra inžinerinio pobūdžio. Situacija yra nuolat stebima,
nuošliaužių rizika išlieka, tačiau Lietuvos nacionalinis muziejus
situaciją valdo, o aš ir Kultūros ministerijos komanda esame
pasiryžę jiems visokeriopai padėti“, – rašo L.Ruokytė-Jonsson.
Savo ruožtu R.Šimašius dėl slenkančio Gedimino kalno kaltina
Nacionalinį muziejų neveiklumu ir ragina jo priežiūrą perduoti
aplinkosaugininkams.
Kaip skelbta anksčiau, Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta
po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų.
Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti
pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais
duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams
šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800
tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos,
paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose
pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi
ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo
gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno
nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo
pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių
vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.