Šiuo metu kalnas dėl nuošliaužų uždarytas iki vasario 1
dienos, pasak ministerijos pranešimo, neatmetama galimybė, jog
lankytojams jis bus atidarytas ir anksčiau, jei civilinės saugos
specialistai patvirtins, jog grėsmės lankytojams nėra.
Sprendimas uždaryti kalną buvo priimtas praėjusį penktadienį
po pasitarimo Kultūros ministerijoje. Taip pat pasitarimo metu
sutarta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos
Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė Liana
Ruokytė-Jonsson ir Aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė
inicijuoti perdavimo procesą.
Uždarius kalną jame bus tęsiami tvarkybos darbai: įrengti
geodinaminiai detektoriai, iki vasario pabaigos bus sutvirtintos
kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu
ir kelia daugiausiai problemų.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno
problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų
kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų
nerandama.
„Viena informacija, kurią aš gavau penktadienį, kad Gedimino
kalno tvarkybos darbai, dalis tų darbų buvo atlikta be projekto,
techninės dokumentacijos nėra ir čia užima laiko išsiaiškinti,
kas atsitiko. (...) Čia įvairūs laikotarpiai, aš įsivaizduoju,
kad dalis tų darbų buvo tarp valdžių arba netgi santvarkų
keitimosi laikotarpyje. (...) Aš nežinau, kiek daug tos
dokumentacijos (trūksta – BNS), manau, kad dalis yra, bet tai, ką
man minėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė
Kulnytė, ji sakė, kad daugelis darbų buvo atlikta be projektų arba
tų projektų neranda“, – antradienį interviu Žinių radijui
sakė K.Navickas.
Anot ministro, šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti
kalną yra pats nepalankiausias laikas.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir
spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno
tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai.
Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems
Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o
kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos,
paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose
pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi
ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo
gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant
šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio
karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje,
pakeitė hidrologinę situaciją.