Šiuo metu kalnas dėl nuošliaužų uždarytas iki vasario 1 dienos, pasak ministerijos pranešimo, neatmetama galimybė, jog lankytojams jis bus atidarytas ir anksčiau, jei civilinės saugos specialistai patvirtins, jog grėsmės lankytojams nėra.
Sprendimas uždaryti kalną buvo priimtas praėjusį penktadienį po pasitarimo Kultūros ministerijoje. Taip pat pasitarimo metu sutarta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė inicijuoti perdavimo procesą.
Uždarius kalną jame bus tęsiami tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, iki vasario pabaigos bus sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama.
„Viena informacija, kurią aš gavau penktadienį, kad Gedimino kalno tvarkybos darbai, dalis tų darbų buvo atlikta be projekto, techninės dokumentacijos nėra ir čia užima laiko išsiaiškinti, kas atsitiko. (...) Čia įvairūs laikotarpiai, aš įsivaizduoju, kad dalis tų darbų buvo tarp valdžių arba netgi santvarkų keitimosi laikotarpyje. (...) Aš nežinau, kiek daug tos dokumentacijos (trūksta – BNS), manau, kad dalis yra, bet tai, ką man minėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, ji sakė, kad daugelis darbų buvo atlikta be projektų arba tų projektų neranda“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė K.Navickas.
Anot ministro, šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra pats nepalankiausias laikas.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Nacionalinis muziejus kalno tvarkymo darbus planuoja pradėti pavasarį, kai bus tinkami orai. Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
