Pasinerdami į nesibaigiančių kasdienių reikalų sūkurį, dažnai nepastebime grožio, kurį mums dovanoja metų laikų virsmas.
Pirmieji besiskleidžiantys žiedai, sproginėjantys pumpurai, ant šakų gimstantys lapai – visa ši bundanti žaluma priverčia širdį plakti stipriau, tarsi atgimti iš naujo.
Stabtelkime – reikalai akimirką-kitą palauks. Apsidairykime aplinkui, pasidžiaukime savo rūbą keičiančia gamta, kuris skaičiau nušvitus saulei, kas valandą tampa ryškesnis, spalvingesnis, vis labiau užburiantis.
Nelėkime kaip akis išdegę – tokias akimirkas norisi įamžinti, kad jų nenuplautų laikas, kad išliktų gražūs prisiminimai.
Artėjant Kristaus prisikėlimo šventei, regis, atgimsta ir kiekvienas medis, krūmas, žemės lopinėlis. Pavasaris pasirengęs naujam šuoliui į šviesą ir šilumą, į kvapnių žiedų jūrą – nepraleiskime progos pasigrožėti jo dovanomis.
