Nubalę, negyvi koralai pastebėti 1,5 tūkst. kilometrų ruože šiame didžiausiame pasaulio koraliniame rife, kuris iš viso tęsiasi 2 tūkst. kilometrų. Pernykštis koralų nubalimas buvo susikoncentravęs Didžiojo barjerinio rifo šiaurėje ir užėmė trečdalį viso ruožo.
Šįmet mokslininkai pranešė, kad rifas pabalęs jau ir viduryje ir čia tai matoma akivaizdžiausiai. Pasak tyrėjų, dviejų probleminių židinių artumas palieka mažai šansų ekosistemai atsigauti – balimas gali nusidriekti jau ir į pietines rifo dalis. Naujausias nubalimas įvyko net nepasikeitus vandenyno srovėms, be vadinamojo „El Nino“ įtakos, kai pasikeitus vandens srovėms ir šaltajai Humboldto srovei susilpnėjus vanduo aplink koralų rifus įšyla.
„Jau pernykštis nubalimas buvo baisus, o dabartinį galime vadinti didžiule nelaime, – sakė profesorius Terry Hughesas, vadovaujantis šio didžiausio pasaulyje koralinio rifo tyrimams. – Prieš Australiją jau užsiveria galimybių langas, kuris leistų suvaldyti šią gamtos katastrofą.
Koralai ima balti dėl kylančios vandens temperatūros ir šiltėjančių vandenyno srovių. Šį procesą, anot mokslininkų, kelia žmonių veiklos sukelta klimato kaita. Šylant vandeniui koralai nyksta pamažu. Pirmiausia rifai išbąla.
Tai reiškia, kad koralai pradeda šalinti simbiozėje gyvenančius vandens dumblius, kurie jiems suteikia spalvą. Jei normalios gamtos sąlygos atkuriamos, koralų rifai gali atsigauti, bet jų reabilitacijos procesas užtrunka dešimtmečius. Tačiau jei nepalankios sąlygos laikosi ilgiau, koralų rifas paprasčiausiai miršta. Koralinių rifų išnykimas turės didžiulę įtaką ekosistemos pokyčiams ne tik ištirtuose rajonuose, bet ir visame pasaulyje.
Kelerius pastaruosius metus koralų rifai bąla nenumaldomu greičiu, o dabar šis procesas pasiekė gąsdinantį lygį. Mokslininkai skambina pavojaus varpais: dėl per šilto vandens koralų rifams gresia išnykimas. REKLAMA Beveik trys ketvirtadaliai Didžiojo barjerinio rifo koralų nubalo. Tai parodė naujausi šios unikalios gamtos vietos tyrimai iš oro. Nubalę, negyvi koralai pastebėti 1,5 tūkst. kilometrų ruože šiame didžiausiame pasaulio koraliniame rife, kuris iš viso tęsiasi 2 tūkst. kilometrų. Pernykštis koralų nubalimas buvo susikoncentravęs Didžiojo barjerinio rifo šiaurėje ir užėmė trečdalį viso ruožo. Šįmet mokslininkai pranešė, kad rifas pabalęs jau ir viduryje ir čia tai matoma akivaizdžiausiai. Pasak tyrėjų, dviejų probleminių židinių artumas palieka mažai šansų ekosistemai atsigauti – balimas gali nusidriekti jau ir į pietines rifo dalis. REKLAMA Naujausias nubalimas įvyko net nepasikeitus vandenyno srovėms, be vadinamojo „El Nino“ įtakos, kai pasikeitus vandens srovėms ir šaltajai Humboldto srovei susilpnėjus vanduo aplink koralų rifus įšyla. „Jau pernykštis nubalimas buvo baisus, o dabartinį galime vadinti didžiule nelaime, – sakė profesorius Terry Hughesas, vadovaujantis šio didžiausio pasaulyje koralinio rifo tyrimams. – Prieš Australiją jau užsiveria galimybių langas, kuris leistų suvaldyti šią gamtos katastrofą. Koralai ima balti dėl kylančios vandens temperatūros ir šiltėjančių vandenyno srovių. Šį procesą, anot mokslininkų, kelia žmonių veiklos sukelta klimato kaita. Šylant vandeniui koralai nyksta pamažu. Pirmiausia rifai išbąla. Tai reiškia, kad koralai pradeda šalinti simbiozėje gyvenančius vandens dumblius, kurie jiems suteikia spalvą. Jei normalios gamtos sąlygos atkuriamos, koralų rifai gali atsigauti, bet jų reabilitacijos procesas užtrunka dešimtmečius. Tačiau jei nepalankios sąlygos laikosi ilgiau, koralų rifas paprasčiausiai miršta. Koralinių rifų išnykimas turės didžiulę įtaką ekosistemos pokyčiams ne tik ištirtuose rajonuose, bet ir visame pasaulyje.<br/> <br/>
Skaitykite daugiau: https://gamta.lrytas.lt/zeme/gamtos-stebuklui-zada-isnykima.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy