Tačiau šiemet čia patekti, ypač važiuojant iš Palangos pusės, yra gana sudėtinga, mat vyksta intensyvūs kelio darbai.
Su kliūtimis susiduria ir iš Klaipėdos pusės atvažiuojantys poilsiautojai, nes Melnragėje rekonstruojama P.Lideikio, Audros ir į Girulių pusę vedančios Pamario gatvių sankryža. Šioje vietoje jau greitu metu atsiras žiedinė sankryža.
Būdavo nelaimingų atsitikimų
Žinoma, nepatogumai – laikini. Nes baigus darbus eismas pajūryje palengvės visiems – ne tik važiuojantiems automobiliais, bet ir minantiems dviračius. Pastarieji turės galimybę pravažiuoti dviračiu nuo Klaipėdos iki pat Palangos be kliūčių ir grėsmės sveikatai ar gyvybei.
Kaip sakė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius, iki šiol dviratininkams nuo Olando kepurės per visą Karklės kaimą tekdavo važiuoti automobiliams skirtu keliu. Dėl to susidarydavo pavojingos situacijos.
Yra buvę ir nelaimingų atsitikimų, kuomet dviratininkus partrenkdavo automobiliai. Arba, pavyzdžiui, pernai vairuotojas, nenorėdamas kliudyti dviratininko, suko į šalikelę ir sudaužė keturis čia stovinčius automobilius.
Pagaliau visi eismo dalyviai galės jaustis saugūs, nes pasibaigus Karklės kelio remontui, vienoje jo pusėje, arčiau jūros, atsiras ir dviračių takas.
„Iki šiol čia buvo paprastas kelias su kelkraščiais. Natūralu, kad dviratininkai mieliau važiuodavo ne kelkraščiu, bet kelio pakraščiu. Tada vairuotojai turėdavo juos aplenkti, o tai buvo gana nesaugu“, – prisiminė D.Nicius.
Darbai buvo pradėti pernai rudenį, o juos baigti žadama ateinančių metų pabaigoje.
Šia kelio rekonstrukcija bus iš dalies išspręsta ir automobilių statymo Karklėje problema, nes šalia kelio atsiras trys papildomos aikštelės transportui.
Nori alternatyvaus kelio
D.Nicius pasakojo, kad ateityje norima nutiesti ir alternatyvų taką dviratininkams, kuris eitų ne palei kelią, bet vingiuotų per patį Karklės kaimą. Tokiu būdu dviratininkai galėtų apžiūrėti gražiąją gyvenvietę, aplankyti čia esančius įdomius objektus, pabūti prie jūros ir važiuoti tolyn.
„Pirminė idėja, kai nuspręsta padaryti trasą dviratininkams tarp Klaipėdos ir Palangos, ir buvo ta, kad dviračių takas eitų ne greta automobilių kelio, o per Karklės kaimą. Tačiau jos įgyvendinimas užstrigo dėl žemės nuosavybės klausimų. Pavyzdžiui, dviračių taką būtų reikėję tiesti per „Žilvičio“ stovyklos teritoriją“, – aiškino Pajūrio regioninio parko direktorius.
Užuot tiesus taką per Karklę, nuspręsta nueiti kitu keliu ir nutiesti jį šalia gatvės.
„Tačiau mes vis dar turime vilties ir palaikome idėją, kad takas būtų nutiestas ir per patį kaimą. Tai turėtų būti ne tik dviračių, bet ir pėsčiųjų trasa“, – įsitikinęs D.Nicius.
Buvo didžiausias kaimas Lietuvoje
Karklės kaimas, kuriame kol kas dviračių tako nėra, pripažintas etnokultūriniu draustiniu ir vienas iš tikslų yra išlaikyti arba atkurti čia buvusį kelių tinklą.
„Tas tinklas čia nebuvo labai didelis. Vyravo pagrindinis kelias, kuris yra ir dabar, bei dar viena-dvi lygiagrečiai einančios gatvės. Jas, mūsų nuomone, ir reikėtų atkurti, kad gatvėmis galėtų naudotis ir Karklės gyventojai, ir lankytojai“, – teigė D.Nicius.
Pašnekovas pasakojo, kad Karklės kaimas žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje buvęs ypatingas. Dabar jo išlikęs tik siauras vos 3 kilometrų ilgio ruožas. O prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimas tęsėsi apie 8 kilometrus – nuo Olando kepurės į Palangos pusę iki pat Šaipių kaimo, kur yra Plazės ežeras.
„Dar neturime tikslių tai patvirtinančių duomenų, bet teoriškai Lietuvoje tai buvo didžiausias kaimas pagal gyventojų skaičių ir vienintelis kaimas žemyninėje Lietuvos pakrantėje. Dauguma Karklės, ištįsusios palei jūrą, gyventojų vertėsi žvejyba“, – pasakojo D.Nicus.
Tačiau po Antrojo pasaulinio karo dalis kaimo, įkūrus čia didelį karinį poligoną, buvo sunaikinta.
Sovietmečiu Karkle tapo uždara pasienio tipo gyvenviete, kurioje nebuvo jokios plėtros.
Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo ir Karklės plėtra.
Pajūrio regioninio parko direkcija siekia, kad ta plėtra netaptų masine kvartalo statyba, bet būtų atkurtas istorinis, tam kaimui būdingas gatvių tinklas, statinių architektūra ir, kad per Karklę galėtų pravažiuoti ar praeiti visi, norintys ramybės ar vedini pažintinių tikslų.
