Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas ir Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Vytas Jakubonis teigė, kad nuo liūčių nukentėjo 47 procentai rajono žemės plotų.
Ieško lėšų
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad dėl finansinės paramos šią savaitę ketinama kreiptis į Europos Komisiją. Taip pat bus bandoma ieškoti lėšų valstybės biudžete.
Ūkininkai sako, kad dėl liūčių nukentėjo ne tik šių metų, bet ir būsimas derlius, nes negalima pradėti sėjos.
Piniginiai nuostoliai dar nesuskaičiuoti
Ekstremali situacija Panevėžio rajone paskelbta nuo rugsėjo 20 dienos 15 valandos, o Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Jakubonis.
Pasak V. Jakubonio, informacija apie liūčių nukentėjusius žemdirbius renkama.
„Kol kas patirtų nuostolių finansinės pusės komentuoti negaliu. Jie skaičiuojami. Galiu pasakyti, kad nuo lietaus nukentėjo 47 proc. rajono žemės plotų. Derlius nespėtas nuimti nuo 8 679 ha plotuose. Be to, lietus permerkė net 5 680 ha naujai užsėtus žemės plotus. Žemdirbiai negali įeiti į per 30 tūkst. ha plotus. Jei nusistovės orai ir lietus nebelis, situacija gali keistis. Tuomet, išdžiūvus dirvoms, bus galima išgelbėti dalį derliaus ir dar nuimti kukurūzus, grikius, cukrinius runkelius. Tačiau naujai užsėtų kultūrų išgelbėti neįmanoma“, – pasakojo Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas V. Jakubonis.
Gali kreiptis į savivaldybę
Panevėžio rajono savivaldybės administracija išplatino informaciją, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę pagal patirtos žalos atsiradimo vietą kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Prašymus reikia pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo.
Ekstremalios situacijos paskelbtos Rokiškio, Šilutės, Kupiškio bei Pasvalio rajonų savivaldybėse. Dėl to pagalbos į vyriausybę jau kreipėsi Lietuvos ūkininkų sąjunga. Jos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad padėtis žemės ūkyje – katastrofiška.
Kaip padėti svarsto ir Vyriausybė
Vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip geriausiai būtų galima padėti šalyje nuo smarkių liūčių ir užlietų pasėlių nukentėjusiems ūkininkams, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Ieškome sprendimo būdų. Vienas ir variantų yra kreipimasis į Europos Komisiją. Kitas – reikia galbūt žiūrėti į ateitį ir suformuoti krizių fondą, nes gamtinės stichijos ir gyvūnų sukeliamos ligos daro ženklų poveikį žemės ūkio sektoriui. Be abejo, yra variantas dėl ekstremalios situacijos skelbimo visoje šalyje. Tada galėtume panaudoti valstybės rezervo lėšas“. – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo S. Skvernelis.
Anot jo, reikėtų skatinti žemdirbius draustis nuo gamtos stichijų, nes dabar draudimu naudojasi nedidelė dalis ūkininkaujančių žmonių.
Žemės ūkio ministerija ketina trečiadienį kreiptis į Europos Komisija, prašant kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl praūžusių liūčių.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas taip pat šiuo metu siūlo steigti rizikos valdymo fondą, kurio lėšos būtų skirtos kompensuoti Lietuvos žemdirbių dėl gamtos stichijų patiriamus nuostolius.
S. Skvernelis kartu su B. Markausku penktadienį planuoja aplankyti nuo liūčių nukentėjusį Ukmergės rajoną bei aptarti galimybes suteikti ūkininkams paramą.
Sukūrė žemėlapį
Bendrovė „Hnit-Baltic“, bendradarbiaudama su Panevėžio rajono savivaldybe sukūrė specialųjį užtvindytų teritorijų žemėlapį, kuriame rajono gyventojai gali žymėti apsemtas, nepravažiuojamas vietas.
Daugiau skaitykite portale jp.lt
