„Komisijos nariai (...) vienabalsiai priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei skelbti valstybinio lygio ekstremalią situaciją“, – žurnalistams sakė komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Vyriausybė šį siūlymą turėtų apsvarstyti per posėdį trečiadienį, BNS nurodė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio atstovas Tomas Beržinskas.
Pasak E.Misiūno, paskelbus ekstremalią situaciją operacijų centras įsikurtų Žemės ūkio ministerijoje, jam vadovautų viceministras Saulius Savickis.
Vyriausybė savo ruožtu pradėtų ieškoti galimybių paremti žemdirbius, naudojant valstybės rezervą.
S.Skvernelis praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybės rezervą, kuriame yra tik 1,5 mln. eurų, galima būtų panaudoti kompensuoti žemdirbių išlaidas teisininkams derybose su produkcijos supirkėjais.
Dėl rugpjūtį siautusių liūčių ūkininkai negalėjo įvažiuoti į laukus ir nuimti derliaus, pasėti žieminių pasėlių.
Lietuva šią savaitę taip pat ketina kreiptis į Europos Komisiją dėl nuostolių atlyginimo, o ekstremalios situacijos paskelbimas gali padėti lengviau gauti lėšų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Taline sakė gavusi Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio patikinimą, kad „kažkokia parama tikrai bus“.
Vidaus reikalų ministras tvirtino, kad skelbti ekstremalią situaciją reikia ne tik dėl didesnių galimybių žemdirbiams gauti kompensacijas, bet ir dėl institucijų įgaliojimų likviduoti krizės padarinius, gelbėti turtą.
Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų. Pasak E.Misiūno, valstybei galutinai suskaičiavus nuostolius jie gali būti didesni nei 40 mln. eurų.
Dėl liūčių ekstremalią situaciją yra paskelbęs penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių.
