Potvyniai – reali grėsmė
Dar 2012-2014 m. potvynių užliejimų žemėlapiai Lietuvoje buvo sudaryti visiems vandens telkiniams, kurie turi didžiausią tikimybę patvinti. Rengiant šiuos žemėlapius buvo remiamasi istoriniais duomenimis, kur praeityje įvyko dideli potvyniai, ir hidrologiniais skaičiavimais, kur dideli potvyniai dar gali kilti.
„Per potvynį užliejamos teritorijos dydis priklauso nuo vandens lygio. Paprastai tikslūs vandens lygio matavimo duomenys yra tik vandens matavimo stotyse, todėl sudarant potvynio grėsmės žemėlapius vienas iš sudėtingiausių uždavinių buvo įvertinti, koks gali būti vandens lygis upės potvynio metu ruožuose nutolusiuose nuo vandens matavimo stoties (ar kur jų visai nėra) ir išlaikyti priimtiną tokių vertinimų tikslumą. Šią užduotį sprendėme, naudojant hidrologinius, hidraulinius ir hidrodinaminius modelius. Hidrologiniais modeliais, atsižvelgiant į telkinio baseiną, jo ploto ir savybių kaitą, galima įvertinti upės nuotėkį visame upės ruože, o pagal nuotėkį ir upės vagos bei slėnio savybes su hidrauliniais ir hidrodinaminiais modeliais galima įvertinti potvynio vandens lygį“, – potvynių rizikos žemėlapių sudarymo niuansais dalijosi Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas.
Lietuvoje potvyniai kelia pavojų daugiau nei 5 proc. (351 tūkst. ha) Lietuvos Respublikos teritorijos. Toks plotas sudaro maždaug tris ketvirtadalius Telšių apskrities. Didžiausia grėsmė kyla žemės ūkio naudmenoms (193 tūkst. ha), užlieti gali ir miškus (97 tūkst. ha). Apgyvendintos teritorijos sudaro 28 tūkst. ha, jose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Kulautuva užlieta ne kartą
Kulautuva – viena iš tų vietovių, kuri ne kartą patyrė potvynių grėsmę. Remiantis istoriniais šaltiniais, gyventojų atsiminimais, šiame miestelyje kasmet kartojosi didesni ar mažesni potvyniai. Daug istorinės medžiagos pateikiama Algirdo Marazo dokumentinės apybraižos rankraštyje.
Autorius vaizdžiai aprašė XX amžiuje vykusius didesnius potvynius. Šiuose aprašymuose dažnai minima ir Kranto gatvė, kurioje reikėtų įrengti naujus pylimus. Dideli nuostoliai skaičiuoti, net jei potvynio tikėtasi ir ruoštasi: „1946 m. pavasario potvynis nebuvo netikėtas, jam ruoštasi, bet turbūt nepakankamai, nes „Viską savo kelyje šluojanti Nemuno potvynio banga Kulautuvą užklupo kovo 26 d., antradienį, apie 10 valandą ryte. Kranto gatvėje teliko tik kelios trobos bei vasarnamiai. Nemunu nuplaukė apie pusšimtis trobesių. Sugriauta autobusų bei buvusi Volbergo elektros stotis. Didžiausių nuostolių pridarė link Kulautuvos plaukusi, sūkurių sukaliojama ir viską pakeliui griovusi didelė storo ledo lytis. Daugiausia namų nugriauta Kranto gatvėje nuo Nemuno pusės. Kitoje gatvės pusėje stovėję pastatai mažiau nukentėjo.“
1958 m. pavasario viduryje dėl didelio kiekio sniego tirpsmo Nemuno vanduo pakilo tiek, kad pasak apybraižos autoriaus, „Esant tokiam aukštam vandens lygiui Nemune, vanduo išsiliejo iš krantų ir užsėmė žemutinę dalį Kulautuvos: mokyklą (dabartinė Mokyklos g.), vaistinę ir daugelį kitų namų Kranto gatvėje bei žemesnėse jos skersgatvių vietose. Pakilęs vanduo laikėsi bemaž savaitę. Kadangi ledai buvo jau ankščiau išėję, pastatų nesugriovė ir didesnių nuostolių nepadarė. Žinoma, sušlapo baldai, pastatų sienos.“
Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapikas tikina, jog istorijos pamokų neturėtume pamiršti. „Savivaldybė ketina pasinaudoti ES fondų lėšomis finansuojama priemonė „Potvynių rizikos valdymas“ ir taip apsaugoti esamų ir būsimų Kulautuvos miestelio gyventojų turtą ir gyvybes” – teigė pašnekovas.
Potvynių apsaugos priemonės – tikslinėms vietovėms
Aplinkos ministerija suprasdama apie būtinybę investuoti į potvynių rizikų prevenciją, kviečia konkrečias savivaldybes teikti paraiškas pagal priemonę „Potvynių rizikos valdymas“. Išskirtos savivaldybės turi galimybę atnaujinti infrastruktūrą ir suvaldyti potvynių rizikas.
„Savivaldybės atitinkamos vietovės atrinktos pagal žalos tikimybės apskaičiavimus, t.y. įvykus potvyniui šiose vietovėse žala būtų ženkliai didesnė nei kad investicijos į apsaugos priemones. Siekiame apsaugoti tiek tą teritoriją, tiek ten gyvenančius žmones ir jų turtą“, – Sanglaudos fondo lėšų skyrimo principus paaiškino Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis.
Kauno rajono savivaldybėje aukštas prioritetas apsaugos nuo potvynių priemonių įgyvendinimui suteikiamas vienai vietovei – Kulautuvos Kranto gatvei. Čia rekomenduojama įrengti naujus pylimus. Tokios statybos nepaprasta užduotis, todėl Kauno rajono savivaldybė, norėdama pasinaudoti Sanglaudos fondo lėšomis, turėtų parengti investicinį projektą. Tam dar yra geras mėnesis laiko.
Pateikus paraišką ir ją teigiamai įvertinus bus skiriamas ES fondų finansavimas tokiems darbams, kaip projektavimo paslaugos ir projekto ekspertizė, statybos darbai, statybos darbų techninė priežiūra ir projekto vykdymo priežiūra, naujo statinio užregistravimas Nekilnojamojo turto registre, sklypo paruošimo ir griovimo darbai, šlaitų tvirtinimo nuo erozijos darbai, kelio apsaugos (atitvėrimo nuo vandens sienos) įrengimas.
Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Potvynių rizikos valdymas“ Lietuvos savivaldybėse įgyvendinamiems projektams numatoma skirti virš 9 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.
Europos socialinis fondas