„Jei netvarkytumėme plyšių, nuošliaužų kūnų, yra didelė tikimybė, kad nuošliaužos gali susijungti į vieną didelę stambią nuošliaužą ir „palipti“ į viršų. Monitoringo duomenys rodo, kad nuošliaužos šiek tiek, po po truputėlį artėja į viršų. Bet situaciją stabilizavus, jutiklių duomenys rodo, kad situacija yra stabili“, – žurnalistams trečiadienį pristatydamas kalno būklę sakė viceministras.
Anksčiau svarstyta, kad dėl šių įtrūkimų gali tekti nugriauti dalį pietrytiniame šlaite sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais atstatytos gynybinės sienos – ar to prireiks, ekspertai dar diskutuoja. Viceministras pažymi, kad šie ir kiti įtrūkimai stebimi, jie užtaisomi specialiu mišiniu, gruntas sutvirtinamas specialiu mikrotinklu. Tuo metu šiaurės vakariniame šlaite, atsigręžusiame į Nerį, suplanuoti darbai persirito į antrą pusę: įrengti gabionai – laiptuotos akmenimis užpildytos struktūros, remontuojami rostverkai – polinės atramos.
Anot jo, šalčiams yra pasiruošta, o skubūs darbai bus atliekami visą žiemą, jei tai leis oro sąlygos. Viceministras kol kas negali atsakyti ir kada ant kalno vėl bus leidžiami lankytojai.
„Tai būtų spėlionės“, – teigė R. Augustinavičius, paklaustas, ar lankytojai ant kalno galėtų būti leidžiami dar šiemet.
Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto Gedimino kalno būklės mažiau nei prieš mėnesį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu. Ją žadama atšaukti, kai bus konstatuota, kad kalno gruntas nebetrūkinėja ir nebėra nuošliaužų pavojaus.
