„Klaipėdos miesto savivaldybės siūlymą Smiltynę išbraukti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos vertiname kaip nepamatuotą ir keliantį grėsmę prarasti šios teritorijos unikalumo pasaulio mastu statusą“, – ministerijos pranešime cituojamas aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Šiam siūlymui nepritarė ir vasaros pabaigoje jį svarstęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Vykdomasis komitetas.
Pasak K. Navicko, Smiltynė yra neatskiriama UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos dalis, viena vertingiausių jo vietovių, o jai tvarkyti ir prižiūrėti reikia parinkti teritorijos statusą atitinkančias veiklas ir priemones.
Tokį sumanymą išbraukti Smiltynę iš parko teritorijos jau anksčiau kritikavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, taip pat – parko vadovybė.
Kaip rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, uostamiesčio savivaldybė sako, kad Smiltynės išbraukimas iš parko teritorijos leistų teritorijoje plėtoti infrastruktūrą.
Klaipėdos politikai dar prieš dvejus metus kalbėjo apie idėją Smiltynei iškovoti kurortinės teritorijos statusą, kurį suteikia Vyriausybė. Tačiau norint pasiekti tokį tikslą būtina sukurti ir atitinkamą infrastruktūrą, o šiuo metu čia net nėra kanalizacijos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad itin griežti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos reikalavimai, draudimai, ilgai trunkančios derinimo procedūros blokuoja Smiltynės infrastruktūros plėtojimą.
„Vyriausybė suinteresuota, jog Pirmojoje Melnragėje būtų statomas išorinis uostas. Jį įrengus miestas netektų svarbios rekreacinės teritorijos, todėl reikia galvoti apie alternatyvas. Esame parengę Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvadą, kuriame – 17 punktų. Vienas jų – išbraukti Smiltynę iš KNNP teritorijos. Dabar, kai mus visur, kiekviename žingsnyje varžo KNNP statusas, parko planavimo schemoje išdėstyti draudimai, ribojimai ir kita, negalime sklandžiai organizuoti kurortinės infrastruktūros Smiltynėje plėtros“, – pasakojo S. Budinas.
Aplinkos ministerijos požiūriu, uostamiesčio savivaldybei rūpimi kurortinės teritorijos Smiltynėje klausimai gali būti aptariami ir esant dabartiniam nacionalinio parko statusui.
„Pažymėtina, kad Pasaulio paveldo sąraše esančioje teritorijoje planuojami techniniai sprendimai turėtų skirtis nuo standartinių, atsižvelgus į vietovės specifiką, jos gamtosauginę ir kultūrinę reikšmę. Suradus kompromisą dėl Smiltynės centrinio paplūdimio remonto darbų projekto techninių ir vizualinių sprendimų, šis projektas baigiamas derinti“, – trečiadienį išplatintame pranešime nurodo ministerija.
Anot jos, siekiant palengvinti numatomą infrastruktūros įrengimą Smiltynės miško žemėje, Valstybinei miškų tarnybai yra pavesta patikslinti Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus ir šį darbą baigti iki gruodžio 20 dienos.
